Gegužės 30-31 ir birželio 1-2 dienomis tarptautinis teatrų festivalis „ARTimi“ vėl sukvies Lietuvos ir užsienio teatrus į Anykščius. Šiais metais dalyvauja teatrai iš Italijos, Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Gegužės 30 d. (ketvirtadienis)
Anykščių kultūros centre
18.00 val. Anykščių kultūros centro teatras
OTELAS pagal Viljamo Šekspyro tragediją
Režisierius Jonas Buziliauskas
Apie spektaklį:
Anykščių kultūros centro teatro spektaklis „Otelas“ (pagal Viljamo Šekspyro tragediją). Karo vadas Otelas neseniai vedė jauną ir gražią žmoną Dezdemoną. Jo pavaldinys Jagas, keršydamas už tai kad Otelas nepaaukštino pareigose įteigia mintį kad Dezdemona jam neištikima. Aklo įniršio pagautas Otelas nužudo Dezdemoną ir tik tada sužino tiesą. Tai spektaklis apie manipuliacijas, melą, apgaulę ir išdavystę. Dori ir garbingi žmonės tokioje aplinkoje tampa praeitimi.
Režisierius Jonas Buziliauskas, dailininkas Valentinas Žalkauskas, kompozitorius Donatas Čemeris. Vaidina Agnė Radzvilavičiūtė, Evgeniya Gnedova, Tomas Pajuodis, Jonas Buziliauskas, Audrius Jucys, Robertas Raišelis. Premjera įvyko 2024.02.20
20.00 val. Utenos Kamerinis teatras
Tenesi Viljamsas GEISMŲ TRAMVAJUS
Režisierius Šarūnas Kunickas
Apie spektaklį:
,,Geismų tramvajus” psichologinė drama kalbanti apie laimės troškimo ir žiaurios tikrovės, moralės ir instinktų konfliktą.
Į atgrasų darbininkų gyvenamąjį rajoną Naujajame Orleane atvyksta Blanša Dibua, kuri po dvasinių sukrėtimų tikisi rasti užuovėją sesers Stelos ir jos vyro Stenlio namuose. Deja, alaus ir pokerio kvartale, prancūzų imigrantų palikuonė su elegantišku garderobu ir rafinuotomis manieromis, nepritampa. Prieš dešimtmetį tėvų namus palikusi sesuo Stela gyvena nuolankiai prisitaikiusi prie storžievio lenkų imigranto Stenlio Kovalskio. Šis neigiamai ir įtariai žiūri į viešnią. Blanša, balansuojanti ant nervinio išsekimo ribos, šliejasi prie santūraus Mičo. Šis žavisi gražuole, išmanančia literatūrą, poeziją. Tačiau užsimezgusius jausmus tarp Blanšos ir Mičo piktdžiugiškai nutraukia Stenlis, paviešindamas jaunos moters praeities nuodėmes… ,,Geismų tramvajus” psichologinė drama kalbanti apie laimės troškimo ir žiaurios tikrovės, moralės ir instinktų konfliktą.
Gegužės 31 d. (penktadienis)
Anykščių kultūros centre
18.00 val. Teatrul 21 (Iasi miestas, Rumunija)
Magda Isanos JUDANTI POEZIJA
Režisierė Vera Nacu (šokio spektaklis)
Daugiau nei nepriklausoma grupė, ,,Teatrul 21“ yra ypatinga vieta su ypatinga energija. Aktoriai mėgsta teatrą ir nuolat ieško naujoviškų teatro technikų, įdomių tekstų ir kokybiškų meninių potyrių. Repertuaras – nuo ryškių komedijų iki gilių dramų. ,,Mums patinka per teatrą perteikti stiprias žinutes ir gražius vaizdus. Mūsų spektakliai buvo atrinkti į tarptautinius festivalius Vengrijoje, Bulgarijoje, Gruzijoje, Ispanijoje“.
Apie spektaklį:
,,Judanti poezija“ yra teatro ir šokio spektaklis, paremtas Magdos Isanos eilėraščiais. Ji buvo labai talentinga ir jautri rumunų poetė, kuri mirė sulaukusi 28 metų. Jos dainų tekstai daug kalba apie gamtą, bet ir apie pagrindinius gyvenimo momentus: gimimą, meilę, motinystę, mirtį.
,,Mes pasirenkame Isanos dainų tekstus versti judesiais ir šokiais, nes jų emocija labai stipri“. Eilėraščiai kuria vaizdinius ir turi daug metaforų. Muzika ir vaizdo projekcijos užbaigia pjesės visatą. Poetė visada nerimauja dėl savo gyvenimo pabaigos, nes ji visada sirgo. Ji svarsto, ar kitas ją prisimins, ar jos darbai išliks per laiką. Ir tarp visų šių metafizinių klausimų slypi paprasti jos gyvenimo vaizdai: meilės ieškojimas, patarimai vaikui ar jaunystės nostalgija.
,,Sukūrėme savotišką visatą su poetu viduryje, kaip lėlių meistras. Ji tarsi rašo, o scenos veikėjai pajudina dainų tekstus. Šokiai aistringi, lyriški, kartais net juokingi“.
Poezija yra labai intymi patirtis. Iškelti ją į sceną yra sudėtingas darbas. ,,Mes atgaiviname poetės jautrumą ir įkūnijome jos gyvenimo viziją“.
Spektaklis turi ypatingą emociją, kuri susieja aktorius ir publiką. Magdos Isanos dainų tekstai yra asmeninės kelionės, ieškant vidinės poezijos, pretekstas. Šokio žingsneliais ir tūkstančiais emocijų parašyta gyvenimo ir mirties poezija.
20.00 val. Raseinių r. kultūros centro mėgėjų
teatras „Braižas“
Kokia laimė gyvent ir būt gyvam savaime pagal Marcelijaus Martinaičio poemą „Kukučio baladės“
Režisierė Jolanta Šimaitienė
Apie spektaklį:
Raseinių rajono kultūros centro mėgėjų teatro „Braižas“ spektaklis „Kokia laimė gyvent ir būt gyvam savaime“ pagal M. Martinaičio poemą „Kukučio baladės“ atspindi žmonių kitoniškumą, laisvumą, išskirtinį gyvenimo suvokimą per ironišką graudulį ir neapsakomą lengvumą.
M. Martinaičio Kukutis nepripažįsta valstybių, sienų, geografinių atstumų, laiko ir erdvės skirtumų. Jis atskiras Pasaulis su savo mąstymu, matymu, pajautimu ir santykiu į jį supančią visumą. Į sudėtingus ir skaudžius dalykus žiūri per žaidybinę – groteskišką prizmę, kuri kartais atrodo tik jam vienam suprantama. Kukutis yra nuolatinėje gyvenimo kelionėje, kuri neatsiejama nuo Namų, Gimtinės, Savasties.
Spektaklyje gausu metaforų, žaidybinių elementų ir muzikos.
Birželio 1 d. (šeštadienis)
Arklio muziejuje Niūronių kaime
11.30 val. Kupiškio kultūros centro Skapiškio
padalinio teatras „Stebulė“
Nulaužytų šakų giesmės pagal Jurgio Usinavičiaus kūrybą
Režisierė Vita Vadoklytė
Apie spektaklį:
Kupiškio KC Skapiškio padalinio mėgėjų teatras „Stebulė“ spektakliu „Nulaužytos šakų giesmės“ supažindina su žemiečio rašytojo, žurnalisto, tremtinio Jurgio Usinavičiaus (Napalio Augulio), kuris buvo ištremtas iš Skapiškio apylinkių, kūryba. Rašytojo prisiminimuose atgyja jo tėvo, partizanų būrio vado Alfonso Augulio bei jo šeimos istorija. Tai kartu – mūsų tautos istorija, kuri ir šiandien byloja apie sudėtingą kelią į Laisvę, jos branginimą ir trapumą.
2023 metais spektaklis “Nulaužytų šakų giesmės” pelnė Lietuvos mėgėjų teatrų apžiūros “Atspindžiai’ laureato vardą. Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje ‘tegyvuoja teatras” pelnė 5 diplomus (už ryškiausią scenarijų, ansambliškumą, scenografiją, ryškiausias spektaklis ir režisierius, Žydrūnas Petuchovas – už ryškiausią vyro – partizanų būrio vado Alfonso Augulio vaidmenį.
12.30 val. Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatras „Vilko pėdsakais“
Kostas Ostrauskas Gaidžio teismas
Režisierė Skaistė Vasiliauskaitė Dančenkovienė
Apie spektaklį:
Spektaklio „Gaidžio teismas“, sukurto pagal Kosto Ostrausko pjesę, metu žiūrovų laukia ir komiški, ir groteskiški elementai. Pasirinkęs K. Ostrausko absurdo pjesę teatras ją tapatina su Franco Kafkos „Procesu“, keliančiu egzistencinius žmogaus būties ir lemties klausimus. Paprasto žmogaus likimą apsprendžia kažkas nematomas. Žmogus tarsi marionetė tampomas už virvelių ir didžiajame gyvenimo teisme galiausiai vis tiek yra nuteisiamas.Nors K. Ostrauskas savo pjesėje kalba apie Viduramžiais vykusius gyvulių teismus, parbrėždamas paties fakto absurdiškumą, žvelgiant giliau, ieškant poteksčių tarp eilučių, teisiamojo figūroje matyti paprastas „mažas“ žmogus, negalintis (neturintis priemonių) apsiginti ir neginamas, o teisėjai – tik nužmogėję žmogėnai, savo rankose turintys valdžios ir galios svertus. Jie, tarsi alkani maitvanagiai, laukia savo grobio, tarsi hienos, pasirengę sudraskyti dar gyvą auką. Tribunolo Teisėjai, nors kiekvienas groteskiškai individualizuotas, siekia vieno tikslo – nuteisti.
Proceso metu per Vištos ir Gaidžio parodymus atsiveria ir žmogui pažįstamos šeimyninių santykių peripetijos – iš šalies komiškos, o išties kalbančios apie socialines visuomenės problemas, kurios kruopščiai uždangstomos pasakymais „nieko tokio“, „pati norėjo“ ir pan.
Į K. Ostrausko pjesę teatras įpina ir nūdienos aktualijas, išreiškiamas per radikalių aktyvisčių, kovojančių už moterų, gyvūnų, mažumų ir kitų grupių teises ir lygias galimybes, protestą. Lengvai pasišaipydamas teatras tarsi sako, jog nuo viduramžių „raganų“ teismų, puldami nuo vieno kraštutinumo prie kito, pažengėme ir daug, o tuo pačiu, ne tiek jau ir daug. O valdininkai dažnai ir patys įsipainioja įstatymų ir direktyvų, kurioms prireikia papildomų išaiškinimų, pinklėse.
Spektaklyje Teisėjų vaidmenis kuria – Josvydas Gricius, Asta Girnienė, Arnas Pelakauskas, gaidžio – Nerijus Maldaikis, Vištos – Nijolė Grotuzienė, Budelio – Linas Fedaravičius, Aktyvisčių – Karolina Spalgėnaitė, Audronė Rutavičienė ir Audronė Šližienė.
13.30 val. Mažeikių r. savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamasis teatras
Jonas Kiriliauskas Ivinskio obelys
Režisierius Martynas Januška
Apie spektaklį:
Spektaklyje įprasmintas daraktorius, pirmojo kalendoriaus autorius, įvairių gamtinių katalogų sudarytojas, išradėjas Laurynas Ivinskis, visą savo gyvenimą pašventęs kitiems, taip ir nesukūręs materialios gerovės sau. Tai altruisto ir švietėjo likimas.
Anykščių kultūros centre
17.00 val. Vilniaus Jaunimo teatras „Arlekinas“
King Lear fantazija pagal Viljamo Šekspyro pjesę
„Karalius Lyras“
Režisierė Tatjana Timko
Apie spektaklį:
Autorinis spektaklis „King Lear“ pastatytas Šekspyro tragedijos „Karalius Lyras“ motyvais. Plastikos ir kūno kalbos pagalba aktoriai pasakoja senovinę istoriją apie senstantį karalių Lyrą, kuris nusprendžia padalyti savo karalystę trims savo dukterims. Skiriamos dalies dydis priklauso nuo to, kaip įtikinamai paveldėtoja perteikia savo meilę tėvui. Dvi vyriausios dukros pompastiškai išpažįsta savo meilę tėvui, o jauniausia dukra, vienintelė iš tikrųjų mylinti Lyrą, atsisako apsimetinėti įrodinėdama savo meilę ir lieka be turto.
19.00 val. Teatras „Aurora“ (Punskas, Lenkija)
Žmogus vardu Jobas pagal biblinę Jobo knygą
Režisierius Arnoldas Vaznelis
Apie spektaklį:
,,Žmogus vardu Jobas“ – tai eksperimentinis spektaklis sukurtas remiantis bibline Jobo knyga. Tai pasakojimas apie žmogaus ištvermę, charakterį ir norą išlikti ištikimam sau ir savo vertybėms. Analizuojama universali sacrum ir profanum tema. Kuo mes tikime? Ar esame ištikimi tam, ką išpažįstame? Kiek esame pajėgūs paaukoti vardan to kuo tikime?
Citata:
– Kas tai?
– Kalbi apie Dievą?
– Dievas yra ir Joje. Bet ar žinai, kas Ji? Tai aš, tu, mūsų tėvai, vaikai, dainuojanti močiutė, grojantis dziedulis, šokanti dedzienė, našlaitė mergaitė, žuvęs brolis. Ji yra išvežto atodūsyje, belaisvio ašarose, poeto plunksnoje, vienuolio maldose, bobutės darbuose, vaiko piešiniuose… Kaip miško ošimas, jūros ūžimas, upės vingesys, beržo sula, liepos kvapas, piliakalnio molis, karžygių kraujas…
Birželio 2 d. (sekmadienis)
Anykščių kultūros centre
12.00 val. Teatro dei Dioscuri (Campagna, Italija)
Be kompanijos arba trys beviltiški pagal
Antonio Petito pjesę
Režisieriai Antonio Caponigro ir Alessandra Gallotta
Apie spektaklį:
Kalba, sąmoningai susieta su tradicija, skirta sužadinti senovės neapolietišką dvasią, naudojant savotiškam stiliui būdingus posakius, kurie, nors ir ne visada suprantami visuomenei, yra tikrai prasmingi, dedami į teatro kontekstą, vartojamos visos išraiškingos kalbos, suteikiant joms deramą orumą.
Nemokama adaptacija pridėjo naujų posūkių į originalą, pakeisdami kai kuriuos personažus, įskaitant Doną Anselmą ir Doną Attanasia – pagyvenusią porą, kuri veikia kaip priešprieša jaunai Pulcinella ir Luisella porai. Picchio ir Felice kartu su Pulcinella papildo „beviltiškų“ badaujančių žmonių trejetą, su kuria užeigos šeimininkas Carluccio susitaiko visa to žodžio prasme. Aplink šiuos septynis personažus – paskutines tviskančias neapolietiško Commedia dell’Arte „kaukes“ – skleidžiasi komiška istorija.
Visų pirma, režisūra koordinavo aktorių dramaturginį darbą, kuris sėmėsi iš teksto, nuolat jį turtindamas. Kostiumas ir grimas-kaukė sustiprina kūno ir balso ritmą, erdvės valdymą, veikėjų nuostatas ir jų kompoziciją; scenografijos rekvizitai ir grafiniai ženklai prišaukia vietas ir atmosferas; originalus šiai progai sukurtas garso takelis su gitara, smuiku ir violončele bei apšvietimo dizainas praturtina pastatymą, atitinkantį Teatro dei Dioscuri mokslinio teatro organišką stilių.
14.00 val. Vilkaviškio kultūros centro mėgėjų teatras „Gluosnė“
Basomis per lūžtantį ledą pagal Viktoro
Aleknos knygą „Salomėja“
Režisierė Daiva Kasulaitienė
Apie spektaklį:
„Supratau, kad visi mano dienynų sapnai, svajojimai, nežinau kaip pavadinti, yra kažkokie migloti, nerealūs. Lyg atspindys tikrovė šešėlio. … Kad save geria suprasčiau, kad jums paaiškint galėčiau jau dabar imsiu tirti , studijuoti savo sielą, charakterį, savo pliusus ir minusus…O jūs turėkit kantrybės, išteisint neprašau bet ir smerkt nereikia- tai Dievo valioj…Tik išklausykit.“
Spektaklio „Basomis per lūžtantį ledą“ metu Vilkaviškio kultūros centro mėgėjų teatro „Gluosnė“ vaidintojai tarsi paima žiūrovą už rankos ir vedasi stebėti jų kraštietė poetės lyrikės Salomėjos Nėries gyvenimo peripetijų. Biografinis pasakojimas, it jos gimtojo Alvito moterėlių vyniojamas siūlas, tęsiasi nuo pat pirmos iki paskutinės poetės gyvenimo akimirkos. Šiandien, apie tragiško likimo poetę, girdim daug ir labai skirtingų nuomonių. Nemažai jų itin emocingos. Ir radikalios…Spektaklio kūrėjai kviečia žiūrovus prisiminti kokiame sudėtingame laikmetyje ir kokiomis sąlygomis gyveno ši gabi ir labai pažeidžiama moteris. Jie nebando nei teisinti, nei reabilituoti kraštietės, tiesiog siūlo mąstyti kiek giliau. Dar taip neseniai visų poezijos lakštingala vadinta kūrėja to tikrai nusipelnė.
Kviečiame visus scenos meno mylėtojus žiūrėti.
Įėjimas į visus spektaklius laisvas.
