Besibaigiant metams Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologai įvardino 10 svarbiausių 2015 metų įvykių, paveikusių Lietuvą ir pasaulį.
Pasaulio įvykiai
1. Krizės Vidurio Rytuose paaštrėjimas ir Rusijos įsitraukimas į konfliktą Sirijoje.
Tai reikšmingas lūžis Sirijos konflikte – iki tol Vakarų šalys bandė tik „kontroliuoti” ISIS plėtrą, vykdydamos oro antskrydžius, tačiau tai darė itin menką poveikį. Rusijos aktyvus įsitraukimas į konfliktą Sirijoje ir parama A.Al Basharo pakeitė jėgų balansą šiame konflikte ir net potencialiai – visame Artimųjų ir Vidurio Rytų regione. Iš regiono besitraukiančios JAV sukūrė tam tikrą vakuumą, kurį bando užpildyti Rusija. Tai gali keisti ilgą laiką vyravusias geopolitinio žaidimo taisykles ir Rusijai suteikti daugiau svertų siekti susigrąžinti „didžiosios valstybės” statusą.
2. Migracijos krizės ES.
Migracijos krizė – tai ES vienybės ir solidarumo išbandymas. Jis išryškėjo 2015 m. viduryje, tačiau neabejotinai truks ir per 2016 m. Būtent požiūris į migracijos krizę išryškino esminius ES šalių skirtumus ir dar kartą patvirtino, kad ES nuolat susiduria su iššūkiu palaikyti vienybę ir bendrą poziciją tiek užsienio politikos ir saugumo klausimais, tiek ir vidaus politikos derinimo atvejais. Krizė tapo ir Vokietijos lyderystės ES išbandymu.
3. Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai.
Konservatorių partijos pergalė ir Davido Camerono netiesioginis „perrinkimas”, suteikiant jam pasitikėjimą toliau vadovauti Vyriausybei yra svarbus ne tik dėl politikos tęstinumo, bet ir dėl būsimų sprendimų. Kartu su šia pergale D. Cameronas įsipareigojo surengti ir referendumą dėl Jungtinės Karalystės ateities Europos Sąjungoje. Manoma, kad referendumas gali įvykti jau 2016 m. Tai bus itin svarbus įvykis visai ES, nes referendumo rezultatas jau dabar tampa itin reikšmingu kintamuoju tiek Jungtinės Karalystės, tiek ES ateičiai.
4. Graikijos finansinė ir politinė krizė
Graikijos rinkimai 2015 m. sausio mėn., SYRIZA partijos pergalė ir dar viena, pakartotinė pergalė rugsėjo mėn. iliustruoja Graikijos visuomenės desperaciją ir požiūrį į pastarųjų metų Graikijos finansinę krizę. Viena vertus, norima nusimesti taupymo ir suvaržymo politiką, tačiau iš kitos pusės suprantama, kad bet kuri politinė valdžia privalės laikytis ES ir TVF reikalavimų taupyti bei reformuoti Graikijos ekonomiką. Vis dėlto ilgalaikis Graikijos polinkis į populizmą, negatyvus požiūris į ES, SYRIZA partijos flirtavimas su Rusija leidžia manyti, kad Graikija išliks „silpniausia grandimi” ES. Graikijos išėjimo iš eurozonos scenarijai vis dar yra realūs ir ES gali būti priversta grįžti prie šios krizės sprendimų.
5. Naftos kainų kritimas.
Tai net ne įvykis, o procesas, kuris apima labai daug politinių sprendimų ir tendencijų. Pradedant nuo susitarimo dėl Irano branduolinės programos, Kinijos ekonomikos lėtėjimo, JAV skalūninių dujų eksporto ir baigiant spaudimu Rusijos ekonomikai – visi šie ir dar daug kitų veiksnių rodo, kad naftos kaina išlieka itin reikšmingas geopolitinių procesų atspindys.
Lietuvos įvykiai
6. Pirmi tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje.
Dar anksti daryti išvadas, tačiau preliminarūs ženklai (ypač didelis pasitikėjimas merais Kaune, Vilniuje) yra pozityvūs. Klausimas išlieka, ar ilgesniame laikotarpyje akivaizdūs rinkėjų signalai partijoms (visuomeninių komitetų ir jų kandidatų sėkmė) pavirs į atitinkamas išvadas ir partinių organizacijų artinimą prie visuomenės, ar lems partinės sistemos tolesnį silpnumą.
7. Savivaldybių tarybų rinkimai.
Rinkimai šiek tiek supurtė šalies politinį landšaftą, tačiau ne per smarkiai. Liberalų Sąjūdis įtvirtino savo pretenzijas patekti į stipriausiųjų partijų trejetuką. Visuomeninių komitetų sėkmė paliudijo, kad Lietuvos rinkėjus nesunku suvilioti naujumu ir kartu atskleisti šalies partinės sistemos trapumą.
8. Euro įvedimas.
Atrodo, kad bent iš pradžių visuomenė priėmė šį žingsnį gana palankiai, tačiau vis dar neaišku, ar tai netaps vienu iš esminių klausimų 2016 m. rinkimuose, diskutuojant apie kainų augimą (nebūtiniai objektyviai).
9. Dar vienas biudžeto deficito mažinimo planų nukėlimas.
Šį sprendimą lėmė artėjantys Seimo rinkimai. Tai ženklas, kad tęsiama prieš krizę vykdyta politika, kai rinkimai tampa svarbesniais už viešųjų finansų sutvarkymą. Be to, kartu tai ir įspėjimas apie galimas populistines iniciatyvas 2016 m.
10. Simbolinis elektros jungčių su Lenkija ir Švedija užbaigimas.
Elektros jungčių projektų įgyvendinimas gali būti laikomas reikšmingiausiu Lietuvos energetikos politikos pasiekimu nuo nepriklausomybės atkūrimo. Nors projektas realizuosis tik 2016 m., šio žingsnio naudą pajus ne tik stambieji elektros energijos vartotojai, bet ir kiekvienas Lietuvos gyventojas. Tai rodo ir tai, kad tik skirtingoms politinėms partijoms sutarus dėl ilgalaikių strateginių projektų ir tęsiant ankstesnių vyriausybių pradėtus darbus galima pasiekti sėkmingų rezultatų.
