Ona Tuskenytė – tokia, kokią ją vis dar mena senosios kartos anykštėnai. Aloyzo Janušio nuotrauka.
Šiandien sukanka 110 metų, kai 1904 m. gruodžio 11 d. senajame Rubikių kaime gimė gamtininkė mėgėja, kraštotyrininkė ir visuomenininkė Ona TUSKENYTĖ (1904–1998).
Jaunystėje dirbusi pienininke įvairiose vietose, aktyviai dalyvavusi jaunimo organizacijų veikloje, 1940 m. O. Tuskenytė grįžo į gimtinę prižiūrėti Storių kaime senatvėje gyvenusios motinos ir čia pasiliko iki savo ilgo gyvenimo pabaigos.
Savo sodyboje Storiuose O. Tuskenytė surinko ir prižiūrėjo vieną turtingiausių Anykščių krašte tradicinių kaimo sodybos gėlių ir vaistažolių kolekciją. Ji taip pat surinko kelis šimtus Anykščių krašto senovinių dainų, daugumą iš jų ir pati išmoko padainuoti, buvo garsiausia XX a. antrosios pusės Anykščių apylinkių pasakorė.
Ji taip pat audė tautines juosteles, pati dažniausiai dėvėdavo tautinius lietuvaitės drabužius. Senatvėje ji apsigyveno Anykščiuose, bet, kiek jėgos leisdavo vis dar prižiūrėjo savo augalų kolekciją, likusią Storių kaimo sodyboje.
Lietuvos Atgimimo laikotarpiu atkūrus Lietuvos šaulių sąjungos veiklą, O. Tuskenytė atnaujino narystę ir senatvėje buvo Anykščių S. Dariaus ir S. Girėno kuopos ne rikiuotės šaulė. 1995 m. jai buvo suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Garbės šaulės vardas.
Tapusi simboliniu išminties tiltu, sujungusiu XX a. pradžios ir pabaigos anykštėnų kartas, O. Tuskenytė mirė 1998 m. Anykščiuose ir palaidota Anykščių kapinėse.
