Liucijonas Maciejauskas – anykštėnas laisvės kovų didvyris, kurio likimą gaubia nežinia. Tai paskutinis žinomas jo atvaizdas, darytas apie 1936 m., vėliau apie jį jokių žinių nelikę. Nuotrauka iš Viliaus Kavaliausko rinkinių.
Prieš 95 metus, 1919 m. kovo 2 d., Lietuvos kariuomenės savanoris, kilęs iš Kurklių krašto, Liucijonas MACIEJAUSKAS (1887 – po 1936) atliko kovinį žygdarbį. Už tai jis apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi ir tapo pirmuoju anykštėnu – Vyties Kryžiaus kavalieriumi.
Kolonijos viensėdyje netoli Kurklių gimęs ir augęs L. Maciejauskas 1919 m. vasario 24 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo paskirtas į Panevėžio srities apsaugos būrį – 4-ojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko raitųjų žvalgų komandą. Vos savaitei nuo tarnybos pradžios praėjus, ties Pociūnėliais (Radviliškio r.) jis narsiai kovėsi su bolševikais, savo drąsa nustebindamas ne tik priešus, bet ir patyrusius karius. Už tokį didvyriškumą jis buvo apdovanotas Vyties Kryžiumi Nr. 7 – buvo septintasis Lietuvos laisvės gynėjas, sulaukęs tokio apdovanojimo.
Metus kovęsis su bolševikais ir bermontininkais, po demobilizacijos L. Maciejauskas apsigyveno Kaune, Šančiuose, 1921 m. vedė ir įsikūrė Birutės kaime šalia Kauno, kur turėjo 3 hektarų ūkį, dirbo Kauno miesto savivaldybėje sodininku.
