Šiandien sukanka 110 metų, kai 1904 m. birželio 27 d. Utenos rajono Mockėnų kaime gimė, paskui darbingiausią jaunystės laiką Anykščių krašte praleido mokytojas ir visuomenininkas, politinis kalinys Antanas GRIGAS (1904–1989).
Būdamas dar devyniolikmetis, 1923 m. rudenį A. Grigas pradėjo mokytojauti Anykščių krašte, vienerius metus buvo Puodžių pradžios mokyklos mokytojas. Po pertraukos jis vėl grįžo iš Utenos apylinkių ir 1929–1944 m. gyveno ir mokytojavo netoli Anykščių ar Anykščiuose: 1929–1935 m. buvo Piktagalio pradžios mokyklos mokytojas, 1935–1937 m. – Anykščių pradžios mokyklos Nr. 1 mokytojas, o ilgiausiai, 1937–1944 m., – Burbiškio pradžios mokyklos mokytojas ir šios mokyklos vedėjas, aktyvus visuomenininkas, įvairių patriotinių organizacijų iniciatorius ir vadovas.
Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. A. Grigas buvo suimtas, laikytas Utenos kalėjime, bet nesudarius bylos buvo paleistas. 1941 m. birželį buvo ištremta jo žmona mokytoja Teklė Grigienė su vaikais Vita ir Algimantu, sūnus netrukus mirė tremtyje.
Prasidėjus karui, 1941 m. vasarą A. Grigas surinko Burbiškio vyrų būrį tvarkai palaikyti. 1944 m. A. Grigas traukėsi į Vakarus, bet 1945 m. pakliuvo į sovietinės kariuomenės nelaisvę ir iki 1951 m. gyveno ir dirbo Vilniuje bei Tauragėje. 1951 m. pavasarį A. Grigas buvo areštuotas, kalinamas ir tardomas Anykščiuose, Utenoje ir Lukiškių kalėjime, nuteistas 25 metus kalėti ir kalėjo Rusijos lageriuose. Grįžęs į Lietuvą nusilpusios sveikatos, nuo 1957 m. iki gyvenimo pabaigos A. Grigas gyveno Joniškyje, dirbo buhalteriu, rūbininku. Likus tik keliems mėnesiams iki Lietuvos Nepriklausomybės, 1989 m. pabaigoje jis mirė ir palaidotas Joniškio kapinėse.