XX a. vidurio jaunimas prie rašytojo Jono Biliūno kapo. Slėnyje matomas Anykščių priemiestis. Izidoriaus Girčio nuotrauka.
1953 m. liepos 1 d. Anykščiuose buvo surengta įspūdinga laidotuvių ceremonija: per miestą buvo palydėti ir Liudiškių kalvos viršūnėje palaidoti iš Lenkijos parskraidinti rašytojo Jono BILIŪNO (1879–1907) palaikai.
Šią vietą anykštėnai individualioms rašytojo kapinėms parinko dar Nepriklausomoje Lietuvoje, o 1941 m. kalvos viršūnėje pastatė kryžių, kurį ten pašventino tuometinis Anykščių klebonas Juozapas Čepėnas. Tačiau palaikų perkėlimą sutrukdė Antrasis pasaulinis karas – Lenkijos kurortas, kur gydydamasis nuo džiovos mirė jaunas rašytojas, jau buvo vokiečių okupuotas.
Po karo rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio rūpesčiu tik 1953 m. vasarą J. Biliūno palaikai buvo atskraidinti iš Pietų Lenkijos kurorto Zakopanės kapinių, iškilmingai palydėti iš Vilniaus į Anykščius ir liepos 1 d. perlaidoti Liudiškių kalvoje. Tą vasarą kapavietė buvo uždengta akmenine plokšte su įrašais. Tik po penkerių metų ant kapo iškils ir jį apgaubs 14 metrų aukščio granitinis antkapinis paminklas (autoriai – architektas Vytautas Gabriūnas ir skulptorius Bronius Vyšniauskas).
