Dienos veidrodis: Anykščių krašto žmonės ir faktai. Lapkričio 12-oji

Šiandien švenčiama paskutinė etnografinė rudens šventė – Ožio diena.

Įvairiose Lietuvos vietose ji nuo seno švęsta skirtingu metu – ir lapkričio 10 d., ir 11 d. – per Šv. Martyną, ir 12 d., iškart po jo. Mat Ožio diena švenčiama, likus 40 dienų, tai yra, devintadaliui metų, iki Kalėdų, iki Saulės grįžimo.

Lietuvoje, o taip pat ir Anykščių krašte, seniau tai būdavo įspūdingos rudens palydos ir padėka dievams už derlių.

Ožio diena – tai atsiskaitymo, metų darbų apibendrinimo laikas: tądien sumokama grūdais už paslaugas kalviui, kerdžiui ir malūnininkui, renkami kaimo vyresnieji.

Kodėl Ožio diena? Todėl, kad piemenėliai, labiausiai laukdavę sniego ir ganiavos pabaigtuvių, tądien surengdavo Sniego šauktuves: kur nors pamiškėje, išsirinkę patį drūčiausią ir balčiausią ožį, aplink jį triskart Saulės kryptimi apvesdavo baltą ožką. Du piemenys vesdavo ožką, o mažiausiąjį piemenėlį užsodindavo ant jos raitą. Paskui būdavo šokių, žaidimų laikas: užlipę ant akmens ar kelmo, rėždavo linksmas prakalbas, ant laužo kepdavo kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių. Nepalikdavo ir ožkos su ožiu: ožką palepindavo morkom ar kopūstlapiais, o ožiui sušukuodavo barzdą ir dar uždėdavo žalią miško pataisų karūną.