Eldoradas Butrimas
Specialiai iš karo Ukrainoje, Odesa-Jasai-Kišiniovas
Šeštadienio „Anykštoje“ publikuoja Eldorado BUTRIMO specialiai iš Ukrainos „Anykštai“ parengtą reportažą. Skelbiame jo ištrauką.
Nuogąstavimai, kad gegužės devintą dieną Maskva pradės maštabišką Odesos puolimą, nepasitvirtino, tačiau to čia visgi labai bijoma.
Bijoma todėl, kad miestą gana lengva apsupti, o jo gyventojams nebūtų galimybės iš Odesos pasprukti. Iš vienos pusės miestą skalauja jūra, o sausumoje pavojus kyla tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės.
Dešinėje miesto pusėje – už šimto kilometrų, ties Mikolajevo miestu, yra priartėjusi fronto linija. Kairėje pusėje, irgi už šimto kilometrų, yra Moldovos teritorijoje susikūrusi taip vadinamoji Padniestrės Moldovos respublika (PMR).
Ši neturi sienos su Rusija, tačiau pasiskelbė įeinanti į Rusijos sudėtį. Jei PMR armija, kuriai vadovauja Maskvos kariškiai, nuspręstų įsijungti į karą, Odesa taptų visiškai apsupta ir patektų į mūšių katilą.
Nusprendžiau nuvykti pasižvalgyti po PMR, nors nebuvau įsitikinęs, ar ten būsiu įleistas. Juolab kad pastarąsias kelias savaites PMR vyko keistos provokacijos, dėl kurių Maskva įtarinėjo Moldovą, o ši Maskvą.
Vykdamas iki Moldovos sienos įsitikinau, kokia trapi yra Odesos situacija. Paaiškėjo, jog, norint patekti į Moldovą, reikia kirsti Dniestro upę, o tiltas yra tik vienas. Susprogdinus tiltą prie Palancų pasienio perėjimo punkto, odesiečiai į Moldovą galėtų persikelti nebent valtimis, nes upė yra srauni ir net kelių šimtų metrų pločio.
Kitas tiltas yra už šimto kilometrų, tačiau juo į Moldovą patekti galima tik iš pradžių pervažiavus Maskvai pavaldžią PMR teritoriją.
Į Moldovos sostinę tą dieną nuvykom tik vėlai vakare, mat mane vežęs vyriškis mašinoje turėjo svarbesnę keleivę – pabėgėlę iš Odesos. Ją reikėjo skubiai nugabenti į Rumunijoje, Jasų mieste, esantį aerouostą, kad keleivė galėtų išskristi į Vokietiją pas susirgusią dukrelę.
Minėta odesiškė savo mamą bei tris vaikus prieš du mėnesius išgabeno į Vokietiją, tačiau pati grįžo vadovauti humanitarinės pagalbos centrui.
Dėl pigesnių bilietų odesiečiai keliauti labiau mėgsta ne iš Moldovos sostinės Kišiniovo, bet iš už 150 kilometrų tolėliau esančio Jasų miesto Rumunijoje. Kirtus Moldovos ir Rumunijos sieną, laukė didelė nuostaba, mat stendai pakelėse skelbė, kad… iš Moldovos atvykome į Moldovą.
Paaiškėjo, jog tiek šis Rumunijos regionas, tiek dabartinės Moldovos respublikos teritorija prieš šešis šimtus metų buvo viena Moldovos karalystė. Ši karalystė prie Juodosios jūros ribojosi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis.
Moldovos karalystės sostine buvo Jasų miestas, kuris dabar yra vadinamas kultūrine Rumunijos sostine. Jasai turi sąsajų ir su Lietuva – 1646 metais čionykštėje cerkvėje susituokė Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila ir Moldovijos kunigaikštytė Marija Lupu, su kuria jaunikis apsigyveno Kėdainiuose.
Rumunija XlX a. susikūrė, Moldovos karalystei susijungus su Valakija ir Transilvanija.
1812 metais rytinę Moldovos karalystės dalį užėmusi Rusija tą teritoriją pavadino Besarabija ir jos sostine paskelbė Kišiniovo miestą, nepaisydami to, kad istorinė Moldovos sostinė buvo Jasų miestas.
1920m. Kišiniovas vėl tapo Rumunijos dalimi, tačiau 1940m. Maskva dar kartą atplėšė Rytinę Moldovą, kurią pavadino Moldovos Respublika, o žmonėms nurodė rašyti kirilica.
„Moldavų kalba yra visiškas Maskvos išmislas – įvedę rusiškus rašmenis, norėjo dirbtinai atskirti nuo rumunų kalbos ir Rumunijos“, – paaiškino 54 metų Sergiu Durleshteanas. Šis Kišiniovo verslininkas gerai išmano Rumunijos istoriją, nes ją studijavo.
S.Durleshteanas papasakojo, jog nuo Rumunijos 1940m. atplėšusi dalį Moldovos Maskva ištrėmė į Sibiro gulagus per 100 tūkst. piliečių. Ištrėmusi inteligentiją, į visus vadovaujamus postus ministerijose bei įmonėse Maskva siuntė funkcionierius iš Rusijos.
Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-05-21). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt