Caro valdžiai prastai ūkiškai ir politiškai šeimininkaujant visoje Rusijos imperijoje, 1905 metais prasidėjo neramumai – mitingai, streikai, ginkluoti išpuoliai, reikalaujama reformų ir daugiau laisvių paprastai liaudžiai. Neramumai išplito ir į imperijos pakraščius, taip pat ir Lietuvą, kur prasidėjo tautinė revoliucija.
Anykščių rajone taip pat vyko mitingai, tautinės gegužinės, buvo giedama “Atsisakom nuo senojo svieto” ir niokojami caro valdžiai įtinkančių ponų viešbučiai… Tautinio pakilimo laikotarpis baigėsi areštais ir trėmimais.
Anykčiuose turgaus dieną
ruoštas mitingas neįvyko
Tais įsimintinais 1905 m. į Vilniaus Seimą susirinkę tautos atstovai – apie 2000 delegatų – nutarė reikalauti iš valdžios autonomijos Lietuvai imperijos sudėtyje – turėti savo lietuvius valdininkus, lietuviškas mokyklas su lietuviais mokytojais, valsčiuose ir kitose valstybinėse įstaigose lietuviškai kalbėti ir raštus lietuviškai rašyti. Seimas nutarė vykdyti šias kovos priemones: nemokėti jokių mokesčių, uždarinėti degtinės monopolius, neleisti vaikų į rusiškas mokyklas, neiti į teismus ir kitas įstaigas, neleisti savo brolių į kariuomenę, jei reikės, streikuoti visiems darbo žmonėms miestuose ir sodžiuose.
Revoliuciniai įvykiai Anykščiuose prasidėjo vasaryje, kai šio mėnesio 2 dieną, turgadienį, buvo numatytas mitingas. Tačiau apie tai suuodusi caro policija pranešė Kauno gubernatoriui P. Veriovkinui, kad rengiamasi užpulti vietinės valdžios atstovus, nutraukti telefono ir telegrafo ryšiai bei sutrikdytas susisiekimas siauruoju geležinkeliu. Tuomet gubernatorius paprašė kariuomenės pagalbos ir minėtą vasario 2-ąją iš Panevėžio traukinėliu atvyko ten stovėjusio 179 Ustj–Dvinsko pėstininkų pulko kareivių kuopa. Taip pat buvo sutelktos gausios pėsčių ir raitų policininkų pajėgos, tad esant tokiai nepalankiai padėčiai mitingas neįvyko. Anykščių valdžia ir vėliau į pagalbą pasitelkdavo kareivius, kurie nuo neramumų miestelį saugojo beveik visą vasarą.
Kurkliuose oratorius pabėgo
nuo policijos
Anykščiuose pirmasis mitingas ir demonstracija įvyko balandžio 17 dieną, bet gerokai didesnis ir plačiai pagarsėjęs buvo anykštėnų veikėjų surengtas mitingas balandžio 23-ąją, per Šv. Jurgio atlaidus, surengtas Kurkliuose.
Šeimyniškių kaimo ūkininkaitis Motiejus Valikonis su savo širmu žirgu atvežė pagrindinį sueigos kalbėtoją, žymų socialdemokratų veikėją Kiprą Bielinį. Ugningą kalbą rėžiantį oratorių užpuolė policija ir areštavo. Bet jis į vieną policininką šovė iš revolverio, kitam skaudžiai trenkė lazda ir pabėgo. Kitų liudininkų teigimu, jį išlaisvino policininkus užpuolę Justinas Baltuška su bendrais. Per šventoriaus tvorą bebėgantį K. Bielinį už skverno nutvėrė anykštėnė davatka, šaukdama: „Čičilistas, čičilistas“, bet bėglys, nors ir su sudraskytu paltu ir sužeista ranka, nubėgo į miestelio pakraštį, kur sėdo į širmio traukiamą vežimaitį ir laimingai paspruko.
Tai žmonėms padarė įspūdį – kalbėtojas kalbėjo drąsiai ir teisingai, o su bendrais pergalėjo ir caro policininkus. Aktyviausias tų policininkų Kavarsko urėdninkas Matuliauskas buvo užmuštas gegužės 29-osios akcijoje Kavarske. Policija, nežinodama, kas kalbėjo Kurkliuose, apkaltino tuo metu tėviškėje Griežionėlėse atostogavusį Vilniaus junkerių mokyklos kursantą Vytautą Didžiulį. Jį pašalino iš mokyklos, pasodino į kalėjimą, bet rūpinantis tėvui buvo įrodytas jo nekaltumas. Vėliau valdžia suėmė M. Velikonį, J. Baltušką, Joną Baltraną, bet po kurio laiko iš Ukmergės kalėjimo paleido.
Valstiečiai sudegino pono
malūną
Įdomus, visai ne prieš okupacinę valdžią nukreiptas įvykis buvo pono A. Venclovavičiaus dvaro malūno sudeginimas.Tai padarė ginkluoti ir veidus prisidengę valstiečiai. Kodėl? Juk patiems grūdams susimalti tas malūnas buvo reikalingas. Tačiau jiems buvo pabodę užtvankos pakilusio vandens, užliejančio laukus ir pievas, daromi nuostoliai. Caro valdžia sunerimo. Užvedė bylą, buvo įtariami Klikūnų, Rubikių ir Šiaulių kaimų ūkininkai.
Mitingai vyko visame
Anykščių krašte
Kauno gubernatorius, vertindamas padėtį savo administruojamoje teritorijoje, Vilniaus generalgubernatoriui rašė, kad, pasak turimų žinių, Ukmergės apskrityje, o tiksliau – Anykščių ir gretimuose valsčiuose, veikia gerai organizuota nusikaltėlių gauja, siekianti sukelti vietinių kaimiečių neramumus, turinčius antivyriausybinį pobūdį. Kad reikia imtis pačių ryžtingiausių priemonių nuslopinti šį besiplečiantį, pavojingą visuomenės tvarkai ir ramybei judėjimą.
Rugpjūčio 15 d. visoje Kauno gubernijoje paskelbta sustiprinta apsaugos padėtis, 23 d. Vilniaus generalgubernatorius A. Frezė privalomuoju potvarkiu uždraudė namų savininkams suteikti patalpas susirinkimams, nukreiptiems prieš viešąją tvarką ir rimtį, trukdyti prekybą, įmonių darbą, susisiekimą, gadinti kelius, tiltus, telefono, telegrafo įrengimus, plėšyti skelbimus, važinėti dviračiais asmenims, neturintiems leidimo.
Miestelyje stovinti kariuomenė trukdė anykštėnams veikti, o tuo metu vyko mitingai Troškūnuose, Alantoje, Leliūnuose, o Andrioniškyje buvo išplėšta ir nusiaubta valstybinė degtinės pardavimo monopolio parduotuvė.
Anykščiuose išdaužyti
viešbučio “Maskva” langai
Liepos 11-ąją įsidrąsino ir anykštėnai – vakare aikštėje susirinko bene 300 žmonių, daugiausia žydų jaunimo, kažkas pasakė uždegančią kalbą, buvo skanduojama: „Šalin carą, vyriausybę. Šalin Rusiją, šalin karą“. Minia pasuko prie viešbučio „Maskva“ ir išdaužė langus, taip atkeršydami jo savininkui Anuprui Žitkevičiui, kad tas pirmasis pranešė policijai apie Kurkliuose vykstantį mitingą.
Rugpjūčio 15 d. keli smarkuoliai įsiveržė į degtinės parduotuvę ir dalijo ten surastus gėrimus, kol išvaikė kareiviai. Rugpjūčio 19 d. vakarą apie pusantro šimto piliečių susirinko ant tilto per Šventąją, šaudė iš revolverių, o rugpjūčio 20 d. Anykščius užgriuvo Ukmergės apskrities policijos viršininkas su būriu raitų dragūnų. Kreiviai bizūnais talžė visus, kurie tik nepatiko, o žmonių aikštėje buvo daug, mat buvo turgadienis. Kai ką suėmė, klausinėjo apie pastarųjų dienų įvykius, areštavo ir žmonių kurstymu kaltino Igną Petniūną, Kazimierą Kastiukevičių, Antaną Jodelį bei tris jaunus žydus. Protestuodami prieš tautiečių areštą miestelio žydai paskelbė streiką – uždarė kepyklas, parduotuves, neleido skersti galvijų. Kovingai nusiteikę apylinkės gyventojai rinkdavosi ant Storių kalvų, priešvalstybinė gegužinė įvyko Legedžių miške.
Rubikių ežero saloje –
tautinė gegužinė
Rugpjūčio 28 d. Rubikių ežero Didžiojoje saloje vyko tautinė gegužinė, kurioje dalyvavo keli šimtai apylinkių ir tolimesnių vietų žmonių. Tarp svečių buvo Kotryna Jonelytė nuo Troškūnų, Algirdas, Antanas ir Stanislovas Didžiuliai, broliai Paškevičiai nuo Andrioniškio.
Ramią popietę jie iš kranto valtimis nukeliavo į susibūrimo vietą, kur didelis būrys džiugiai nusiteikusių veikėjų sėdo valgyti – ant ištiestų marškų buvo pridėta keptos žuvies, pikliuotų miltų duonos, o atsigerti – kelios statinės alučio. Pavalgius užgrojo smuiku, klarnetu ir armonika muzikantai, prasidėjo šokiai. Temstant prasidėjo mitingas, buvo sakomos kalbos, po salą vaikščiojo gretomis iškėlę raudoną vėliavą su sidabrinėmis raidėmis išrašytu šūkiu: „Šalin Caro valdžią“ ir dainavo: „Atsisakom seno svieto ir apsivalom nuo jo purvų…“ Buvo platinami atsišaukimai, susprogdinta parako prikimšta rato stebulė. Vandens ir laukų toliais pasklido sprogimo aidas. Netrukus pradėjo lynoti, dauguma skirstėsi, bet daug dar susirinko į Zlatkaus sodybą, kur vaišinosi didelėmis keptomis vėgėlėmis, sūriu, sviestu, pyragu, alučiu ir iki aušros linksminosi.
Ginklų gavo atėmę iš paštininko, eigulių, policininkų
Rudenį aktyvistai ėmė rengtis rimtiems susirėmimas su caro valdžios pajėgomis, ginklavosi, daugelyje vietų nuginklavo policininkus, ginklus atėmė iš Anykščių eigulio, Troškūnų paštininko, 13 Raguvos girininkijos eigulių.
