Mano augintiniui katinėliui Mukiui šešeri metai.Niekad netikėjau, kad šis mielas padaras galėtų būti tokiu geru draugu žmogui.
Kada aš begrįščiau namo, jis visada laukia manęs prie durų, iš džiaugsmo virsta ant grindų, o paskui lydi mane į virtuvę, į miegamąjį. Yra labai smalsus, visada patikrina, ką aš atsinešiau rankinėje, bet niekada nieko neliečia.Net ir nakties metu, jeigu tik pajunta, kad aš nemiegu, tuoj pat atbėga prie lovos ir pradeda murkti.Žinoma, tada aš jį glostau.
Vasarą Muką išvežu į sodybą, ten jis labai laimingas, nes tueri daug erdvės.Mieste aš jo į lauką neleidžiu.Ravint daržus ar gėlyną, jis visada šalia manęs.Taigi, matyt, ir jis mėgsta gėles. Taigi, mano Mukas tarp žiedų.
