Ketvirtadienį „Anykštoje“ vyko susitikimas su žurnalistu, keliautoju, knygos autoriumi Vidmantu Šmigelsku. Šio susitikimo tema – gyvenimas ir visuomenė Tarybų Sąjungoje. Pokalbį moderavo žurnalistas Linas Bitvinskas.
Apie gyvenimą, jo ypatumus buvusioje totalitarinėje visuomenėje, kuris dabartinei jaunimo kartai atrodo labai tolimas, susitikimo metu pasakota daug ir išsamiai – nuo tvarkos vaikų darželyje iki rinkimų sistemos. „Buvusiame Leningrade yra įdomus muziejus, vadinamoji „Kačegarka“. Tai paprasta katilinė, kurioje pečkuriais dirbo tokie garsūs rusų muzikantai kaip Viktoras Cojus ir kiti. Tuo metu jie jau surinkdavo į koncertus po 50 tūkstančių publikos, bet privalėjo dirbti paprastą darbą, nes kitaip rizikavo būti nuteisti už tai, kad nedirba“,- apie buvusios sistemos absurdiškumą dėstė V.Šmigelskas. Beje, žurnalistas nemažai keliavo po buvusias Tarybų Sąjungos respublikas ir savo akimis matė, kaip sunku iš totalitarinės visuomenės išeiti, dalis šių šalių yra tarsi užsikonservavęs Tarybų Sąjungos modelis.
„Visuose lygiuose ši visuomenė buvo grįsta prievarta, o pati aiškiausia sistemos išraiška turbūt buvo Tarybinė armija, kurioje privalėjo tarnauti visi vyrai“,- kalbėjo L.Bitvinskas. Apie tarnybą armijoje pasakojęs V.Šmigelskas, beje, šiuo metu rašantis knygą apie šį reiškinį, sakė, kad tvarka buvo kuriama muštru. „Dėdovščija“ (senių valdžia,- red.past.) tai toks reiškinys, kai valdo senieji kareiviai, paklusnumas pasiekiamas mušant jaunesnius kareivius, mušamieji nesipriešina, nes supranta, kad taip reikia, o po metų jie jau galės mušti kitus“, – pasakojo V.Šmigelskas.
Beje, jaunųjų žurnalistų paklausus, kokia didžiausia nepriklausomos Lietuvos blogybė, jie buvo vieningi:“Valdžia“. Tačiau moksleiviai kartu ir pripažino, kad valdžią išsirenka žmonės. Rinkdavo savo atstovus ir tarybiniais metais, tačiau iš vieno kandidato ir to, kurį atsiųsdavo Komunistų partija.
Moksleiviams linkėta branginti laisvę ir negalvoti, kad tvarką šalyje galima įvesti represinėmis priemonėmis. „Buvusi santvarka tik iš išorės atrodė graži, tačiau savo esme buvo prievartinė ir visiškai ne tokia, kokią save pateikdavo”.- sakė L.Bitvinskas.
