Baigiantis 2015-iesiems „Anykštos“ kolektyvas buvo paprašytas įsijausti į jiems neįprastą amplua – atsakyti į klausimus. Pasirodo, ne tokia jau lengva interviu davėjų duona, mat paskutiniai kolektyvo narių atsakymai į bendrą tekstą „sugulė“ tik laikraščio išleidimo dieną.
Jonas JUNEVIČIUS, „Anykštos” laikraščio redaktorius
1. Metų tekstas. Manau, kad per metus „Anykštoje“ buvo daug gerų straipsnių, tad „Metų tekstu“ išskirti vieną kurį sudėtinga. Tokiu laikyčiau interviu su Antano Baranausko literatūrinės premijos laureate prof., habil. Dr. Viktorija Daujotyte-Pakeriene. („Reikia ne tik skverbtis į priekį, bet ir grįžti, jei kelias ne tas“. „Anykšta“. 2014-12-12). Man jis patiko įžvalgomis, minties gilumu, pastebėjimais apie tyliąsias ir giliąsias žmogaus būsenas, Anykščių kultūrinę erdvę.
2. Metų šokas. Įdomaus, charizmatiško ir veiklaus žmogaus, lakūno Vytauto Galvono netektis. Apie jo žūtį sužinojau praėjus gal 5 minutėm Alytuje nukritus jo pilotuojamam sportiniam lėktuvui JAK–55, birželio 26 ąją 19 val. 27 min. Negalėjau atsitokėti, patikėti, kad šis žmogus jau niekada nepaskambins, nenueisime puodelio kavos, nepasakos savo planų, kurie kartais atrodydavo net keistoki, vargiai įgyvendinami. Jis mane žavėjo savo begaliniu optimizmu, veiklumu, tikėjimu ateitimi, gebėjimu visur suspėti, bet kada paskambinus randančiu laiko susitikti. Atsikvošėjęs įsijungiau televizorių… Išgirdau šio kraupaus atsitikimo detales.
3. Metų džiaugsmas. Gyvendamas Anykščiuose matau nemažai negatyvo, senstantį rajoną, tad labiausiai džiugina į Anykščius sugrįžusių gyventi ir dirbti jaunų kraštiečių aktyvumas ir optimizmas. Kai du jauni vaikinai Tomas Kairys ir Matas Jakovlevas Pagojės ežerėlyje įkūrė vandenlenčių parką, į tai žiūrėjau skeptiškai. Tačiau vasarą įsitikinau, kad parkas gyvybingas, pasiteisino, o vaikinai net Lietuvos čempionę išugdyti spėjo, tačiau pamaniau, o ką jie veiks žiemą. Kalėdų išvakarėse šie du veiklūs anykštėnai Anykščių menų inkubatoriuje atidarė vienintelę Baltijos šalyse atrakciją „Cosmos. Paukščių takas“, į kurią per šventes plūdo žmonės. Kaip gali nesidžiaugti?
4. Metų atradimas. Medžių lajų takas. Galima sakyti, jo statybas sekiau nuo pirmųjų dienų, susidraugavau su ją stačiusios bendrovės „Empower fidelitas“ statybininkais. Ko gero, didesnį įspūdį paliko pačių ilgiausių ir aukščiausių lajų tako dalių bei bokšto montavimo akimirkos nei jo atidarymas. Staigmena buvo, kad po Lajų tako atidarymo Anykščius užplūdo minios lankytojų.
5. Metų posakis. Anykščiai – Europos kultūros sostinė. Na ir kas, kad Anykščiai net ne į savo roges ropščiasi, na ir kas, kad tai kaip girto drambliuko svajonė užsiauginti sparnus ir skraidyti. Vis tiek linksma ir smagu.