2019-ieji „Anykštos” žmonių akimis

Rytis KULBOKAS, vyr. redaktorės pavaduotojas:

Geriausias metų straipsnis. „Anykščiai kaimams vis toliau“ (Vidmantas Šmigelskas, „Anykšta“, 2019-10-15). Gal tai nebuvo rezonansinis straipsnis, tačiau prisilietė prie problematikos, kuri neišsprendžiama ir todėl tyliai palikta savieigai – visapusiškos kaimo atskirties, kuri, nepaisant deklaratyvių šūkių, tik didėja.
Problema ne autobusų maršrutuose, o nykime ir neviltyje, kuri žudo kaimus. Problemos tokios gilios, kad reikia kalbėti apie „trečiąją Lietuvą“. „Antroji Lietuva“, kuri pateikiama kaip šalies problema, yra svajonė tai kaimo „trečiajai Lietuvai“. Daugelis, regis, paprastų gyvenimiškų keblumų, kaimuose yra iššūkis ir sukimasis užburtame rate.
Kaimai prarado net tą civilizaciją, kurią buvo pasiekę antrojoje XX a. pusėje. O europinė ir nacionalinė valdžios kalba apie kažkokius globalius iššūkius, kaip plastiko, CO2 išmetimų mažinimus, save energija aprūpinančius namus ar trečiąją lytį. Visa tai, kai žmonės kaimuose negali net miesto pasiekti. Tokios ultramodernaus pasaulio problemos kaimų realybėje skamba kaip brigadininko sapaliojimai „Šuriko nuotykiuose“ apie kosminių laivų raižomas kosmoso platybes.

 Metų įvykis. Be abejo, kad tuometinio mero Kęstučio Tubio suėmimas ir nušalinimas. Ne tai, kad ne kiekvienais metais, bet net ne kiekvieną dešimtmetį STT išsiveda merą. Kas mane labai nustebino po suėmimo? – Nuotaika mieste. Pastebėjau, kad žmonės šypsosi, atrodė, lyg būtų prasidėjęs pavasaris ir visos šalčio sukuriamos negandos jau praeityje. Ta nuotaika iš tiesų nustebino.

Metų netikėtumas. Kaip galima pamiršti žydrosios amfibijos pirkimą ir jos fiasko? Dar vienas principo „duoda paramą – imk, o kaip bus po to – matysim“ pavyzdys. Amfibija tik labiau matoma šio principo išraiška, nors tokių paramų, kurias svarbu panaudoti, o po to teprasmenga – apstu.

Metų posakis. „Norėdamas išvengti neigiamų pasekmių sau, aš laviravau“. „Pajuodis bus sąraše, nebus? Tai na…ui tada stengtis dėl jo?“, – šie du buvusio Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Audroniaus Gališankos posakiai, nuskambėję Molėtų teisme, manau, kalba patys už save apie tiek valdininkijos, tiek politikos kultūrą, tiek apie viešuosius interesus.