Rugsėjo 15-ąją Anykščių krašte startavo ir kone pusmetį tęsis nacionalinis pėsčiųjų žygių ciklas „Keliai į 1949 m. Lietuvos partizanų vadų susitikimą“. Simboliniu šio sumanymo starto liudininku tapo Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialinė sodyba-muziejus Griežionėlėse – istorinė vieta, kur XIX-XX a. sandūroje kryžiavosi knygnešių keliai.
Dvylikos žygių ciklą organizuoja Lietuvos laisvės kovų įamžintojų sąjūdis, o maršrutus, partizaniškąja kalba žygkeliais pavadintus, sudarė šio sąjūdžio narys žinomas mokslininkas archeologas Vykintas Vaitkevičius. Visi žygiai bus surengti iki 1949 m. vasario 16-osios, kai bus minimas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos 70-metis.
Sumanymą iškart parėmė ir Pėsčiųjų žygių asociacija, pakvietusi savo narius, ištvermingiausius šalies žygeivius, palaikyti idėją – praeiti visais takais, kuriais į susitikimo vietą Radviliškio krašte 1949 m. vasarį keliavo aštuoni Lietuvos partizaninės kovos lyderiai.
Šeštadienį į Griežionėles susirinko kone 150 keliautojų pėsčiomis, atvažiavusių iš visos Lietuvos. Tarp jų būta vos poros anykštėnų – partizanų takais iškeliavo tituluota pėsčiųjų žygių entuziastė Danutė Gečytė ir šaulys Romas Pabarška.
Vykinto Vaitkevičiaus patriotiškai paraginti, Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidento Vidmanto Genio dalykiškai instruktuoti, žygio dalyviai tą šeštadienį žingsniavo daugiausia lauko ir miško keliukais, stabteldami vietose, partizanų kovas menančiose. Nuo Griežionėlių pro Andrioniškį, Palatavį, Kaupiniškius, Pasmodus ir Smėlynę iki Troškūnų jie įveikė kone 25 kilometrus.
Troškūnuose, kur paskutinis šio žygio tikslas buvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities partizanų vado Antano Slučkos-Šarūno gimtasis namas – vienuolyno pastatas, ištvermingųjų laukė kareiviška košė ir atsisveikinimas iki kito žygio – jau Panevėžio krašte.
363158 637503Very informative and excellent complex body part of articles , now thats user pleasant (:. 367043