Renginio dalyviai (iš kairės): rašytojas Rimantas Povilas Vanagas, profesorius Algirdas Antanas Avižienis ir Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dangira Nefienė.
Antradienį, liepos 17 d., Anykščių Koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre buvo pristatyta rašytojo Rimanto Povilo Vanago parašyta knyga „Avižienio algoritmas ir kiti neramūs ritmai“.
Renginyje dalyvavo ir Kalifornijoje (JAV) gyvenantis 86-erių profesorius Algirdas Antanas Avižienis.
Kol susirinkusieji į Koplyčią laukė atvykstančio profesoriaus A. A. Avižienio, buvo parodytas režisieriaus Arvydo Baryso dokumentinis filmas „Gyvenimo odisėja“, kuriame pasakojama apie iš Anykščių kilusio žymaus pasaulyje mokslininko, prof. A. A. Avižienio vingiuotą gyvenimo kelią.
Anykščiai – Kaunas – Aikštetas (Vokietija) – Ilinojus (JAV) – Los Andželas (JAV)… O paskui ir vėl Kaunas, vėl Anykščiai… „Man nėra gražesnės šalies už Lietuvą“ – kalbėjo daug po pasaulį keliaujantis mokslininkas.
Renginį vedusi Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dangira Nefienė priminė profesoriui prieš 20 minėtų jo užrašytus žodžius, jog „linksma ir malonu kalbėti apie Lietuvos ateitį“. „Ar ir šiandien lygiai taip pat galėtumėt pasakyti?“ – klausė renginio vedėja.
„Tikrai galėčiau. Lietuvoje yra labai daug gražaus ir šviesaus jaunimo. Štai vakar lankiausi Rumšiškėse (Kaišiadorių rajonas) vykstančioje tautinėje skautų stovykloje „Laužų karta“. Į šią stovyklą susirinko skautai iš visos Lietuvos bei įvairių užsienio šalių, joje dalyvauja daugiau nei 3 tūkst. dalyvių iš 23 skirtingų šalių. Kokie tai gražūs, entuziastingi žmonės. Matydamas tokius, tikiu šviesia Lietuvos ateitimi“ – kalbėjo prof. A. A. Avižienis, kuris ir pats aktyviai dalyvavo skautų judėjime.
Knygoje „Avižienio algoritmas ir kiti neramūs ritmai“ išsakomos profesoriaus mintys, kad sovietų okupacija vis dėlto paliko gilius pėdsakus daugelio žmonių širdyse. Kad priespaudoje gyvenusiam žmogui sunku suprasti demokratinės visuomenės principus, sunku gerbti tuos, kurie sąžiningu ir sunkiu darbu sukūrė sau patogesnę buitį ir būtį. „O šiandien gal mes labiau demokratiški?“- klausė D. Nefienė.
„Progresą tikrai matau. Lietuvos žmonės laisvėja, tampa pasaulio piliečiais, keliauja, įgyja ir dalijasi įvairia patirtimi. Tačiau pamenu, kai prieš kelis metus kartu su a.a. žmona Jūrate (J. Izokaitis – mokslininkė kalbininkė, prancūzų literatūros tyrinėtoja, Anapilin iškeliavo 2017 m. – aut.past.) lankėmės Vilniuje saldainių parduotuvėje. Mano žmonai kažko paklausus pardavėjos, ši grubiai atkirto: „Man dabar pietų pertrauka…“ O Jūratė buvo jautrios sielos moteris, dėl tokių žodžių ji net apsiverkė…“ – kalbėjo prof. A. A. Aviežienis.
Plačiau apie renginį skaitykite šeštadienio „Anykštoje“.
