Klausa – brangi dovana, leidžianti žmogui bendrauti, integruotis aplinkoje, socializuotis ir džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Nesutrikusi klausa svarbi efektyviam mokymuisi, darbui bei santykiams su aplinkiniais, emocinei sveikatai ir saugumui.
Deja, pasak „Optikos pasaulio“ regos ir klausos centre dirbančios gydytojos otorinolaringologės Jolitos Stankūnienės, klausos sutrikimus turinčių žmonių skaičius pasaulyje nuolat didėja. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2050 metų tam tikro laipsnio klausos sutrikimą turės apie 700 mln. žmonių.
Sutrikusią klausą artimiesiems išduoda elgesio pokyčiai. „Dažniausiai klausos pablogėjimą pirmieji pastebi paciento artimieji – pradedama garsiau klausytis radijo ar televizoriaus, prašoma pašnekovo, kad jis pakartotų, ką sakė, o laikui bėgant imama vengti didesnių susibūrimų ir bendravimo. Klausos sutrikimai turi įtakos tiek fizinei, tiek psichologinei pacientų būklei – jie būna irzlesni, greičiau pavargsta, skundžiasi miego sutrikimais ar galvos skausmais. Neretai elgsenos pokyčius pastebėję ir susirūpinę artimieji ir tampa vizito pas specialistus iniciatoriais ir padeda pagerinti gyvenimo kokybę vyresniems dėl suprastėjusios klausos kenčiantiems artimiesiems“, – pasakoja „Optikos pasaulio“ gydytoja otorinolaringologė J. Stankūnienė.
Pagerinti gyvenimo kokybę trukdo mitai.
Gyd. Jolitos Stankūnienės teigimu, tinkamai parinkti klausos aparatai yra vienas efektyviausių klausos atkūrimo būdų, tačiau vis dar dažnai tikima mitais, kurie sulaiko pacientus nuo šio žingsnio. Štai 7 dažniausiai specialistų girdimi mitai, kuriuos gydytoja otorinolaringologė skuba paneigti.
1. Klausos aparatas pakenks klausai. Tiesa yra tokia, kad tinkamai pritaikytas aparatas tikrai nepablogins klausos. Klausos aparatas stimuliuoja klausos centrus smegenyse taip neleisdamas klausai ir kalbos suvokimui silpnėti.
2. Klausos sutrikimas būdingas tik vyresniame amžiuje, tai senatvės požymis. Tai – netiesa. Nors dažniausiai klausos praradimas iš tiesų pasireiškia vyresniame amžiuje, tačiau yra nustatyta, kad 3 vaikai iš tūkstančio gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą.
3.Klausos aparatą reikia nešioti tik tada, kai jau visai nebegirdi. Kuo ilgiau klausa nereabilituojama, tuo sunkiau suprasti kalbą – pacientas girdi, kad žmogus kalba, tačiau pačios kalbos nesupranta. Pradėjus nešioti klausos aparatus tik tada, kai būklė tampa kritinė, sunkiau prie jų priprasti, reikia daugiau laiko ir kantrybės norint pasiekti norimą rezultatą.
4. Klausos aparatai yra dideli ir nepatogūs. Šiuolaikinių klausos aparatų pasirinkimo galimybės itin didelės – jų yra įvairių spalvų ir dydžio.
5. Klausos aparatai reikalingi tik išskirtinėmis progomis arba išeinant iš namų.Moksliniais tyrimais įrodyta, kad klausos centrai smegenyse turi būti nuolat stimuliuojami aplinkos garsų, todėl klausos aparatus rekomenduojama naudoti kiekvieną dieną.
6. Klausos aparatą galima įsigyti bet kur – netgi prekybos centre arba turguje. Atsitiktinėje vietoje įsigytas klausos aparatas bus visiškai Jums nepritaikytas ir gali netgi pakenkti Jūsų klausai. Klausos aparatai turi būti parenkami kiekvienam žmogui indvidualiai, pagal profesionaliai atliktus klausos tyrimo rezultatus.
7. Klausos aparatai švilpia ir skleidžia nemalonius garsus. Šiuolaikiniai klausos aparatai yra skaitmeniniai, o naudojami individualūs ausies įdėklai leidžia tinkamai juos įsidėti ir išvengti švilpimo bei kitų pašalinių garsų.„Tinkamai su specialisto pagalba parinkti šiuolaikiniai klausos aparatai yra saugi priemonė, padedanti žmonėms džiaugtis kokybišku gyvenimu. Nustačius klausos sutrikimą, visą arba dalį klausos aparatų kainos gali kompensuoti Valstybinės ligonių kasos. Nedelskite, pastebėję savo arba savo artimųjų klausos suprastėjimą, atvykite į specialisto konsultaciją“, – apibendrina gydytoja otorinolaringologė J. Stankūnienė
„Optikos pasaulio“ regos ir klausos centruose Jūs galite nemokamai atlikti klausos testą ir įsigyti valstybės kompensuojamus klausos aparatus.
Užsak. nr. 678
