Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienio popietę išvyksta į Lenkiją, kur dalyvaus Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjime.
Kaip Eltai teigė šalies vadovės atstovas spaudai, D. Grybauskaitė visų pirma vyks į Krokuvą. Ten per iškilmes prie paminklo pergalei Žalgirio mūšyje paminėti, taip pat dvišalės darbo vakarienės metu susitiks Lietuvos ir Lenkijos valstybės vadovai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienio popietę išvyksta į Lenkiją, kur dalyvaus Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjime.
Kaip Eltai teigė šalies vadovės atstovas spaudai, D. Grybauskaitė visų pirma vyks į Krokuvą. Ten per iškilmes prie paminklo pergalei Žalgirio mūšyje paminėti, taip pat dvišalės darbo vakarienės metu susitiks Lietuvos ir Lenkijos valstybės vadovai.
Liepos 15 dieną D. Grybauskaitė ir naujasis Lenkijos Prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) kartu su kai kurių kitų Europos šalių prezidentais pažymės Žalgirio mūšio 600-ųjų metų sukaktį Žalgirio mūšio lauke bei Marienburgo pilyje. Numatytas Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų dvišalis susitikimas.
Iškilmėse dalyvaus ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.
Pirmą kartą Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius. Vytauto Didžiojo artimiausia palyda bus du raiteliai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos patruliai.
Vytautą Didįjį į mūšio vietą taip pat lydės ir inscenizacijoje dalyvaus daugiau nei 30 riterių iš Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai” ir Kauno istorijos klubo. Kartu vyksta Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, inscenizacijos metu vilkėsiantys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis. Garbės sargybos kuopos kariai saugos pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių Vytį.
Lietuvos atstovai, iš viso daugiau nei 100 žmonių, – riteriai, jų pagalbininkai, amatininkai, įsikurs atskiroje viduramžių stovykloje. Stovyklos gyventojai privalės laikytis griežtų reikalavimų, stovykloje gyvenimo būdas bus kaip ir prieš šešis šimtmečius: teks gyventi viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, patiems ruošti valgį, valgyti naudojant tik viduramžiams būdingus rakandus, patiems tvarkytis ginklus, visą laiką vilkėti viduramžių laikmečio apranga.
1410 metų liepos 15 dieną laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.