Panevėžio apygardos teismas sausio 19-ąją toliau nagrinėjo Troškūnų parapijos klebono Sauliaus Filipavičiaus apeliacinį skundą, kuriame jis prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą, kad jis yra kaltas dėl aplaidaus Troškūnų parapijos ir asmeninio ūkininko ūkio buhalterijos tvarkymo.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Kęstutis Greiciūnas teisme nurodė, kad, jo skaičiavimais, kunigas valdo apie 300 hektarų žemės, o S.Filipavičiaus gynėjai tvirtino, kad žemės kiekis neturi reikšmės.
Į aukštesnės instancijos teismą kunigas S.Filipavičius kreipėsi prašydamas panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 metų liepos 31 dienos sprendimą, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl aplaidaus Troškūnų parapijos ir asmeninio ūkininko ūkio buhalterijos tvarkymo. Anykščių rūmai S.Filipavičiui skyrė 3012 eurų baudą. Dėl trečiojo epizodo – pinigų skolinimo – bylą nagrinėjusi Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė Troškūnų kelboną S.Filipavičių išteisino. Teismas nustatė, kad S. Filipavičius nuo 2010 iki 2017 metų suteikė pusę milijono eurų paskolų. Tačiau po posėdžio teisėja Z.Gavėnienė nurodė, jog už šią veiklą S.Filipavičius nenuteistas, nes nebuvo versliškumo.
Panevėžio apygardos teismo S.Filipavičius prašo naikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžio dalis, kuriose jis pripažintas kaltu.
„Jokio nusikaltimo nepadariau, visi dokumentai nuo pat pradžios buvo pateikti. Dėl tų dokumenų nebuvo iškilęs joks klausimas, kad jie padirbti. Parapijos kasos knyga pateikta įrodymų tyrimo metu gavus vyskupo leidimą. Apie parapijos komercinę ir aukų apskaitą labai kvalifikuotai pasisakė abu auditoriai – Artūras Kapitanovas ir Česlovas Maciulevičius, gaila, kad Anykščių teisėja nesugebėjo išgirsti auditorių argumentų. Tuos argumentus patvirtino gautas Finansų ministerijos paaiškinimas. Ūkininko žurnalas buvo vedamas ir jis visą laiką buvo. Buvo ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nelabai suprantu, kodėl prokuroras jo nematė. Ir kodėl prokuroras jo savo laiku nepateikė FNTT specialistei Nijolei Leonavičienei įvertinti. Kai N. Leonavičienė įvertino ir parapijos kasos knygą, ir ūkininko pajamų išlaidų žurnalą, ji labai aiškiai pasakė, kad pagal šituos duomenis galima nustatyti viską. Ir parapijos turtą, ir įsipareigojimus, ir ūkininko pajamas ir išlaidas“, – baigiamojoje kalboje sakė Troškūnų parapijos kelbonas S.Filipavičius.
Teismo procesuose kunigą gina advokatai Rimantas Kuzminas ir Romuladas Mikliušas. R.Kuzminas baigiamojoje kalboje išdėstė, jog „prokuroras ir teismas ėmėsi vertinti tas aplinkybes, kurios išskirtinai yra bažnyčios vidaus reikalas“. „Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad Saulius Filipavičius nesilaikė Lietuvos vyskupų konferencijos 2005 metų nutarimu patvirtintos katalikų bažnyčios tvarkos. Toks kaltinimas, gynybos nuomone, reiškia, jog prokuroras peržengė savo kompetencijos ribas“, – baigiamojoje kalboje sakė advokatas R.Kuzminas. Pasak S.Filipavičiaus gynėjo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje nurodoma, kad bažnyčios ir kitos religinės organizacijos savo finansus tvarko vadovaudamosi savo kanonais, o Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas pretenzijų Troškūnų klebonui neturi. FNTT specialistę N.Leonavičienę advokatas vadino „pseudospecialiste“, kuri, pasak jo, suplakė bažnyčios aukas su parapijos pajamomis iš ūkinės veiklos.
Kalbėdamas apie ūkininko S.Filipavičiaus pajamų ir išlaidų apskaitą, jo gynėjas R.Kuzminas tvirtino, kad pagal ūkininko ūkio žurnalą galima nustyti, kiek „tiriamuoju laikotarpių gavo pajamų ir kiek patyrė išlaidų“. „Žurnalą vertino ekspertai. Žurnalo autentiškumas nebuvo paneigtas“, – teigė advokatas.
Antrasis nuteistojo gynėjas, advokatas R.Mikliušas baigiamojoje kalboje sakė, jog „žmogų galima nuteisti tik tada, kai yra privalomi nusikaltimo sudėties požymiai“, o S.Filipavičiaus atveju, pasak advokato, jų nėra. „Akivaizdžiai matyti, akivaizdžiai konstatuota, kad dėl tariamų pažeidimų nėra padaryta žala valstybei./…/Mūsų ginamasis nuteistas už tai, jog nesilaikė to, ko pagal Lietuvos įstatymus neprivaloma laikytis. Tai yra nonsensas“, – kalbėjo advokatas R.Mikliušas.
Panevėžio apygardos Prokuratūros prokuroras K.Greiciūnas baigiamojoje kalboje nurodė, jog S.Filipavičius teismui nepateikė atskirų laikotarpių Troškūnų parapijos kasos knygos bei 2003-2017 metais, tvarkydamas ūkininko ūkio apskaitą, nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymu. Prokuroras kalbėjo, kad 2003 metais S.Filipavičius registravo ūkininko ūkį ir nurodė, jog turi 14,9 ha žemės sklypą. „Pagal ūkininko ūkio apskaitą – visiškai neaišku, kiek S.Filipavičius turi žemės, nes pagal įvairius šaltinius matyti, kad jo valdomos žemės sklypai yra ženkliai didesni. Bandant man skaičiuoti NMA išmokas, suskaičiavau apie 300 ha žemės. Tai žemė Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Utenos, Rokiškio rajonuose. Tokiu būdu negalima nustatyti, kiek ilgalaikio turto – t.y. žemės – valdė ūkininkas S.Filipavičius“, – teigė prokuroras K.Greiciūnas. Prokuroras tvirtino, kad S.Filipavičiaus ūkininko ūkio žurnalo bei bažnyčios kasos pajamų knyga atsirado tik po įtarimų kunigui pateikimo, o per kratą šių dokumentų nebuvo rasta. Pasak prokuroro, kai kurie įrašai žurnaluose daryti tušinukais, kurie „sudaro grupes, o vienoje grupėje esantys įrašai daryti tais pačiais šratinukais“, todėl jis padaręs išvadą, jog „žurnalas pildytas atbuline data“.
Panevėžio apygardos teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu. Apeliacinį skundą nagrinėja Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija – Daina Vaidachavičienė (pranešėja), Evaldas Vanagas ir Danutė Švitinienė. Teisėjų kolegiją sprendimą skelbs vasario 26 dieną.
