
Kalitos kalno nusileidimo padangomis trasos – tubingo istorija žmogiškai suprantama. Kas nedirba – tas neklysta. Kaip ir amfibijos pirkimas. Pamenu, vienas iš amfibijos pirkėjų tada teisindamasis ironizavo: „Kas antrą dieną amfibijas perkam, užtai apie jas gerai išmanom“. Ir tubingus ne kasdien įrenginėjam… Net ir žodį „tubingas“ iki trasos įrengimo Anykščiuose vargu ar kas buvo girdėjęs.
Bet žmonės net disertacijas kažkaip pirmą kartą rašydami parašo. Elektros lemputė, telefonas ir penicilinas, kai buvo išrasti, tai jie buvo išrasti pirmą kartą, neturint patirties išradinėti lemputę, telefoną ar peniciliną.
Nelegalią tubingo trasą eksploatavo savivaldybės valdoma VšĮ „Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras“. Rajono taryba nelegaliam statiniui skyrė finansavimą, o rajono meras Sigutis Obelevičius vienas pirmųjų nelegaliu trasos loviu nusileido. Vien tuometinę laikinąją Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro direktorę Kristiną Beinorytę apkaltinti nederėtų. Ir valdžios žmonės kalti. Nematė, nesužiūrėjo, nepasidomėjo… Rajono taryba statybos leidimų netikrina, kas tik paprašo pinigų – tam ir duoda. Arba neduoda. Bet popieriai sprendimams priimti nėra argumentas. Žinok, dideli ponai – popierių patys netikrins. O tai ko jie tada sėdi tam savo kromelyje?
Iš nelegalaus tubingo yra vienas riebus pliusas. Paaiškėjo, kad kontroliuojanti sistema veikia. Valstybinė statybos priežiūros inspekcija patikrino, nustatė pažeidimus, liepė tą gargarą nugriauti. Inspekcijai „iki lemputės“, kad statinys valdiškas, kad, surašę nelegalios statybos aktą, tiesiogiai sužeis rajono vadovų garbę ir orumą. Nei įkalbinėjimai, nei konjako butelis nepadės – prisidirbot, srėbkit… Na, gal negriaus to lovio, gal įteisins. Bet man patinka, kad mūsų valstybėje bent jau kartais visi gyvulėliai būna lygūs…
Visos „Rievės” – šeštadienio „Anykštoje”.