
Žmogaus galimybės yra beribės. Šį faktą patvirtina benamis Vincentas Belevičius, kurį aplankėme šią savaitę spaudžiant 20 laipsnių šalčiui. 57-erių metų vyras įsikūręs viename iš buvusios Anykščių ligoninės pastatų.
Apie 11 valandą žmogų radome susirangiusį kambario kampe, skudurų krūvoje. Nešildomoje patalpoje vyras sakė gyvenąs ne vienas, su kolega, kuris tą dieną buvo išvykęs į … „darbą“.
Nepatiko globėjų požiūris į Šv.Mariją
Apžiūrėti, kur per šalčius glaudžiasi Anykščių benamiai, išėjome kartu su Anykščių socialinės gerovės centro steigėjais Sigitu Petravičiumi ir Donaldu Vaičiūnu. Kiek groteskiškai atrodo, jog V.Belevičius su bičiuliu glaudžiasi gretimame pastate, prie pat Anykščių parapijos namų, kuriuose įsikūręs Anykščių socialinės gerovės centras.
„Anykštai“ benamis, nesikeldamas iš savo guolio, draugiškai pasakojo, kad jis kilęs iš Šilutės, o persikraustęs į Anykščių rajoną gyveno Vaitkūnuose, kolūkyje dirbo traktorininku, paskui fermos darbininku. Jis sakėsi, kad benamiu jis tapo po skyrybų – namą neva paliko žmonai ir išėjo į niekur. Vaikų vyras sakė neturintis, o apie gimines dėstė: „Jiems „da lampočki“ – kam aš, invalidas, reikalingas?…“
Praėjusią žiemą V.Belevičius praleido Troškūnuose, privačioje prieglaudoje. „Ten tas pats per tą patį. Ir Marijos jie nepripažįsta“, – apie tai, kuo nepatiko prieglauda, kalbėjo benamis.
„Kuo mes galėtume jums padėti?“ – šaltyje gulinčio benamio klausė S.Petravičius ir D.Vaičiūnas.
„O kuo jūs man padėsite? Nieko baisaus, kad ir pavasario nesulauksiu. Užkas ir dabar, žemė nėra labai įšalus“, – Anykščių socialinės gerovės centro steigėjams atsakė benamis.
Jis sakė gaunąs neįgaliojo pensiją. Dieną eina pasišildyti į Vilniaus gatvės „Norfą“. Parduotuvės kulinarijos skyriuje jis, kai turi pinigų, nusiperka sriubos ar kito karšto maisto. „Nespjaunu. Šilčiau išgėrus“, – požiūrio į alkoholį neslėpė benamis.
Kiek tos žiemos…
Dar du benamius – Audrių ir Arūną – sutikome prie „Norfos“. Pusamžiai vyrai sakė, jog per šalčius buvusios ligoninės pastate nebenakvoja – glaudžiasi pas pažįtamus – tai pas vienus, tai pas kitus.
Audrius sakė, kad Anykščiuose turėjo du butus, bet „draugė numaudė ir liko ant ledo“. Arūnas dėstė, kad jis gatvėje atsidūrė po to, kai sudegė jo Kavarske turėtas namas.
Dienomis abu vyrai „dirba“ prie „Norfos“, kas centų duoda, kas vežimėlį leidžia grąžinti į prekybos salę ir iš jo išsiimti kaip užstatą paliktą pinigėlį.
„Žvejų gatvėje nusižiūrėjau butą nuomai. Už 60 eurų per mėnesį. Eisim ten abu su draugu“, – apie ateitį kalbėjo Audrius. Jis tikino, kad jau tuoj tuoj prasidės visai neblogas gyvenimas – turi pasiūlymą eiti dirbti prie statybų pagalbiniu darbininku, o pavasarį eis sraigiauti. Pasak Audriaus, per dieną jis gali pririnkti sraigių ir už 40 eurų.
„Kai įsikursite – ateikit pas mus. Padėsim kuo galėsim. Ir baldų rasim“, – Audriui ir Arūnui žadėjo D.Vaičiūnas.
Abu vyrai aiškino, kad į prieglaudą neis, nes neturi pinigų. Anykščių socialinės gerovės centro steigėjams ėmus aiškinti, kad galima sutvarkyti dokumentus, kad benamiams bus skirtos socialinės išmokos, ir Arūnas, ir Audrius mojo ranka – kiek tos žiemos beliko… O vasaromis jiems smagiau laisvėje.
Turi kardinaliai keistis požiūris
Anykščių socialinių paslaugų centre įsteigtas naujas etatas. Naujas darbuotojas turės rūpintis benamiais. D.Vaičiūnas mano, kad tokio etato išlaikymas iš rajono biudžeto yra tik tuščias pinigų švaistymas. „Ką tas žmogus galės padaryti? Ateis su jais pasikalbėti? Mes kalbamės, pats girdėjote. O kas nuo to keičiasi?“ – aiškino D.Vaičiūnas.
Jo nuomone, reikia kardinalaus sprendimo. „Galbūt reikia nupirkti butą, įsteigti mini nakvynės namus. Gal bent benamiams nuolat duoti karšto maisto.
Reikia kažkokio atspirties taško, nuo kurio jie galėtų pajudėti“, – svarstė Anykščių socialinės gerovės centro steigėjas.
Meras mato tik psichologinę problemą
Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius „Anykštai“ sakė, jog V.Belevičių jis gerai pažįsta. „Pernai buvau suorganizavęs jo apgyvendinimą Troškūnuose.
Regis, viskas buvo gerai, net gerti buvo metęs. Praėjusį ketvirtadienį ar penktadienį susitikau jį „Norfoje“. Sakau – gal reikia pagalbos. Atsakė, jog geriau duočiau jam nuvaryti vežimėlį ir pasiimti užstatą“, – „Anykštai“ pasakojo meras.
Jo nuomone, nakvynės namai benamių problemos neišspręs. „Vienas dalykas – juos išlaikyti yra brangu, o kita vertus – benamių į nakvynės namus per jėgą nesugrūsi. Esu beveik garantuotas, kad jie nakvotų ten, kur nakvoja, jeigu ir būtų Anykščiuose nakvynės namai“, – požiūrį dėstė S.Obelevičius. Jis tikino, kad įžvelgęs tik psichologines problemas, todėl Anykščių socialinės pagalbos centre ir įsteigtas darbuotojo, kuris dirbs su benamiais, etatas. „Reikia su jais nuolat dirbti. Iš karto stebuklų nebus, bet gal po kelių mėnesių darbo bus rezultatas“… – vylėsi rajono vadovas.
Surengė Kūčių vakarienę
Prieš Kūčias lauke, šalia Anykščių socialinės gerovės centro ir Anykščių Šv.Mato bažnyčios, o drauge ir šalia benamių būsto senojoje ligoninėje, buvo pastatytas šventinis stalas. Į Kūčių vakarienę buvo pakviesti benamiai. Šv. Mato parapijos klebonas Petras Baniulis laužė plotkeles, kalbėjo maldas. Benamiams pasiūlyta geresnio maisto. „Pabuvome ir išsiskirstėme savo keliais“, – pasakodamas apie Kūčių vakarienę nelinksmai šyptelėjo D.Vaičiūnas. Socialinėje sferoje dirbantis vyras, atrodytų, yra praradęs viltį, jog kada nors kas nors pasikeis.
Po dramos benamis išvežtas į globos namus
Penktadienio rytą D. Vaičiūnas paskambino į „Anykštos“ redakciją ir pranešė, kad V.Belevičius praėjusią naktį nakvojo Troškūnuose, prieglaudoje, į kurią ketvirtadienio rytą nenorėjo vykti.
„Ketvirtadienį Vincas gavo pašalpą. Atvažiavo jo „draugai“ ir išsivežė. Paskui atvežė, ištraukė iš automobilio ir numetė ant sniego. „Mes jį namo parvežėme“, – man pasakė ir išvažiavo“, – „Anykštai“ kalbėjo D.Vaičiūnas. Pasak D.Vaičiūno, V.Belevičiaus „draugai“ iš jo paėmė dalį gautų pinigų, neva skolą, ir už paties benamio pinigus pavaišino alkoholiu.
Ieškodamas sprendimo, vienas iš Anykščių socialinės gerovės centro steigėjų D.Vaičiūnas paskambino policijai. Atvyko net du ekipažai. Policininkai išsikvietė „greitąją“. „Mažiau gerk, eik nusiprausti!“ – kaip tarnybos gelbėjo benamį, perpasakojo D.Vaičiūnas.
Anykščių socialinės gerovės centro atstovas sakė, jog policininkai bandė patikrinti V.Belevičiaus girtumą, o kadangi jis tikrintis atsisakė – benamį išsivežė. „Po kurio laiko skambina Valdas Palionis, sako – pasiimkit“, – tolesnę įvykių eigą persakė D.Vaičiūnas. Tuomet jis paskambino į Troškūnus, į privačią prieglaudą, su kurios atstove susitarė, kad benamis bus priglaustas. O ir V.Belevičius jau pats pageidavo miegoti ne skudurų krūvoje, o šiltoje lovoje.
Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas V.Palionis „Anykštai” sakė, jog tokiais atvejais kaip aprašytasis – pareigūnai yra bejėgiai. „Mes neturime blaivyklos, neturime kur padėti žmogaus. Medikus pareigūnai iškvietė, nes benamį ištiko epilepsijos priepuolis. Bet epilepsija – ne infarkas, užėjo ir praėjo: „greitoji“ jo neėmė“, – „Anykštai“ sakė pareigūnas.
Pasak V.Palionio, policija gauna gyventojų skundų dėl laiptinėse nakvojančių benamių, rašo savivaldybei raštus, prašydama kažką daryti. „Būtų bent aišku, kas privalo spręsti problemą, kam skambinti. Policija nėra socialinių paslaugų įstaiga“, – aiškino vienas iš Anykščių rajono policijos komisariato vadovų.
238155 140483There is clearly a good deal to know about this. I feel you produced various great points in attributes also. 326151