
Šeštadienį vakarą visoje šalyje ir už jos ribų sklido žinia apie dar vieną pasaulio rekordą. Originaliai išgarsėjo du pusamžiai vyrukai Audrius Sutkus ir Vitoldas Milius, siaurojo geležinkelio bėgiais nuo Panevėžio iki Rubikių atvažiavę rankiniu vežimėliu, liaudiškai vadinamu drezina. Neblogai treniruoti vyrai 69 kilometrų atstumą įveikė per 5 valandas 52 minutes ir 16 sekundžių.
Panevėžietis, automobilių entuziastas, aistringas keliautojas Audrius Sutkus, žiūrintiems televiziją pažįstamas iš įdomių laidų apie kelionę aplink pasaulį, kartu su bičiuliu, žurnalo „Auto Bild“ redaktoriumi Vitoldu Miliumi nusprendė leistis į neįprastą kelionę rankine|drezina ir įveikti iki šiol VšĮ Aukštaitijos siaurieji geležinkeliai eksploatuojamą ruožą nuo Panevėžio iki Rubikių. Pasak A. Sutkaus, sumanius tokią kelionę, teko jai pasirengti, viską kruopščiai apgalvoti. Pasirinkta drezina -ne koks savadarbis, bet serijinės gamybos Estijos įmonės produktas, tvarkingas, mažai naudotas, puikiai riedantis įtaisas, pritaikytas važiuoti atsistojus, dar buvo patobulintas įtaisius sėdynes. Taip pat visi jo mechanizmai patepti, patikrinti, įtaisytas greičio ir atstumo matuoklis.
Startavę vėlyvą šeštadienio – balandžio 24 – os, rytmetį, 10 valandą, pilotai, besidžiaugdami palankiu vėju, per pirmąją valandą įveikė apie 14 kilometrų. Nuo Aukštaitijos sostinės reljefas dar leidosi žemyn, tamsūs debesys mestelėjo kruopomis sulipusio sniego. Ties pervažomis saugumą užtikrino lydinti savanorių komanda, o prie stotelių pulkeliais besibūriuojantys smalsuoliai sveikino ekipažą. Minutę kitą keliautojai stabtelėdavo, pabendraudavo su susirinkusiais gerbėjais bei smalsuoliais. Pasiekę Anykščius, pagarbiai sustojo svarbiausioje maršruto stotelėje ir tiesiog buvo apiberti klausimais, į kuriuos vyrukai smagiai atsakinėjo, mojavo rankomis ir vėl spustelėjo važiuoklės rankeną. Tuoj už Šventosios tilto pervažos juos pasitiko aukštieji Kasagorų kalnai, įspūdinga, apie keturis kilometrus besitęsianti įkalnė, kuri privertė pilotus paprakaituoti ir patikrino jų ištvermę bei kantrybę. Paskutiniai keli kilometrai driekėsi beveik lyguma ir komanda sėkmingai finišavo Rubikiuose. Dalydamiesi įspūdžiais vyrai pabrėžė, kad kelionė buvo smagi, nors ir pasitaikė kelios sunkesnės vietos, o Kasagorus, nors apibūdino rieboku epitetu, tačiau pasidžiaugė, kad juos sėkmingai įveikė. Numatyto 20 kilometrų per valandą greičio pasiekti nepavyko, nes, įsibėgėjus ir iki 16 – os, drezina dėl nuolatos judančios rankenos ima taip virpėti bei braškėti, kad atrodė, jog tuoj subyrės. Ekipažas kvietė pabandyti jų rekordą pagerinti. Papasakojo, kad rytą valgę grikių košės, o per pačią kelionę suvalgę po sumuštinį ir išgėrę pusantro litro vandens. Beje, tai jau ne pirmasis šių vyrų rekordas: prieš kelerius metus jie pasižymėjo apiplaukę vandens dviračiu Kuršių marias.
Pažymėtina, kad prieš šią kelionę geležinkelininkai įdėjo nemažai darbo: nuo bėgių nuvalė didžiojo žiemos snygio paliktus pėdsakus – stiprių vėjų išvartytų medžių bei nulaužytų šakų liekanas. Taigi, kelyje neteko susidurti su netikėtomis kelią užtveriančiomis kliūtimis. Uolusis kelio meistras ir žymus fotografas Vaidas Pupelis pasistengė parengti šį pasakojimą iliustruojančių unikalių vaizdų.