
Audrius Bitinas dirba advokatu ir yra Vilniaus universiteto Teises fakulteto mokslininkas.
Anykštėno mokslinių tyrimų temos – socialinis draudimas (ypač pensijos), užimtumas ir darbo teisė.
Prieš keletą metų A.Bitinas buvo pasukęs ir į politiką. Ir šioje srityje jam puikiai sekėsi – anykštėnas buvo Socialinės apsaugos ir darbo viceministru, vėliau buvo išrinktas į Anykščių rajono tarybą, tačiau po kurio laiko jis mandato atsisakė ir atsidėjo savo mėgstamai veiklai.
A.Bitino praktikoje ir Azerbaidžano Vyriausybės konsultavimas socialinės sistemos reformos klausimais.
Mokslininką Audrių BITINĄ kalbino žurnalistas Robertas ALEKSIEJŪNAS.
– Ar besimokydamas mokykloje buvote draugų vadinamas „moksliuku“?
– Nepasakyčiau, kad blogąja prasme. Bent jau nepravardžiavo. Visi mūsų klasėje gerai mokėsi!
– Kaip Jūsų kasdieninę darbo rutiną paveikė koronaviruso pandemija?
– Iš esmės nepakeitė. Žinoma, dalį fizinių susitikimų teko perkelti į virtualiąją erdvę, tačiau turinio prasme didelių pokyčių nebuvo. Be to, kai kuriais atvejais, virtualių susitikimų forma yra efektyviau. Tikiuosi, ateityje derinsime abi formas. O kad tai įvyktų, reikia skiepytis!
– Esate Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkas. Koks buvo Jūsų paskutinis mokslinis tyrimas?
– Paskutinis tyrimas – profesinių pensijų fondų teisinis reguliavimas ir plėtra Europos Sąjungoje. Reikia rimtesnio impulso šioje srityje ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Socialinės partnerystės pagrindu valdomos pensijos yra tinkama priemonė.
– Nuo 2018 metų pagal dvejų metų kontraktą gyvenote ir dirbote Baku, buvote Azerbaidžano Vyriausybės konsultantas socialinės sistemos reformos klausimais. Kokie šioje srityje akivaizdžiausi skirtumai išryškėjo toje šalyje ir Lietuvoje? Ką pavyko pasiekti per tuos dvejus darbo metus?
– Tai buvo puiki patirtis ne tik darbo, bet ir akiračio plėtros prasme! Kolegoms Azerbaidžane padėjome pritaikyti Europos Sąjungos valstybių patirtį pensijų reformų, finansų valdymo, rizikos valdymo, informacinių technologijų plėtros srityse. Projektas buvo sėkmingas! Džiugu, kad Lietuva sparčiai nušuoliavo link gerovės valstybės ir be naftos resursų.
– Esate parengęs publikacijų apie pensijų sistemų modernizavimą. Kaip vertinate dabartinę Lietuvos pensijų politiką?
– Iš naujesnių krypčių pažymėčiau tai, kad reiktų siekti, jog būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos sveikai senti; mažinti pensininkų, ypač vienišų, skurdą (įvedant papildomas universalias vienišo asmens išmokas). Reikia užtikrinti pensijų stabilumą ir galimybę senjorams kuo ilgiau likti darbo rinkoje (ir užsidirbti didesnę pensiją), siekti kuo efektyvesnio socialinių paslaugų prieinamumo. Tendencija tokia, kad pinigines išmokas turi papildyti ir individualios socialinės paslaugos.
– Esate dalyvavęs politikoje. Kaip vertinate siūlymus Lietuvoje atsisakyti vienmandačių apygardų?
– Kiekvienas Seimo narys privalo atstovauti visai tautai, o ne regionui, teritorinei bendruomenei ar rinkimų apygardai. Pritariu pokyčiams.
– Domitės numizmatika. Kaip šiandien atrodo Jūsų sukaupta monetų ir pinigų kolekcija?
– Taip, tokią aistrą turiu. Kelionių metu apsilankau visokiuose antikvariatuose, numizmatikos parduotuvėse. Turiu tokių relikvijų iš beveik visų valstybių, iš kurių daugelis jų jau net nebeegzistuoja. Tai leidžia prisiliesti prie istorijos, būti įvykių dalimi ir leisti fantazijai suteikti sparnus.
– Ką patartumėte jaunuoliams, kurie pasiryžtų eiti mokslo keliu, kaip ir Jūs?
– Pacituočiau vieną mintį: „Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš” (J.V.Gėtė). Ta kova – tai harmonijos siekis, galimybė pamatyti naujoves, dalyvauti pasaulio įvykiuose ir tapti svarbiu žmonijai. Todėl tikslo siekimas – tai ir kelias harmonijos su savimi ir supančia aplinka link. Pirmyn!
– Ar dažnai apsilankote Anykščiuose? Kokie pokyčiai mūsų mieste džiugina, kas galbūt kelia nerimą?
– Kai grįžtu iš darbų kituose miestuose ar šiaip turėdamas laisvesnio laiko, visada apsilankau Anykščiuose. Tai puikus miestas, turintis didelį ateities plėtros potencialą. Viskas Anykščiuose yra gerai, reklamuokim mūsų miestą kaip vietą, kur susitinka gamta ir kūryba, kaip puikią vietą sveikai gyventi ir senti. Kai kurie Europos kurortiniai miestai specializuojasi „senjorų ekonomikoje”, kur viskas pritaikyta senjorų patogumui. O tai – ateitis. Nerimą kelia tik tai, kad Lietuvoje nuolat mažėja gyventojų ir tai darosi akivaizdu taip pat ir Anykščiuose.
– Ar dar ketinate dalyvauti politikoje?
– Man labiau patinka realizuoti idėjas, valdyti projektus ar sistemas – tai ir sukuosi apie tokio tipo darbus. Tai gali būti realizuojama ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Todėl krutėti link Seimo, partijos ar judėjimo neplanuoju.
