Birželio 23-iosios vakarą Lietuvoje liepsnojo Joninių laužai. Anykščių mieste organizuotos Joninių šventės nebuvo, tačiau paparčio žiedo ieškant buvo galima prisijungti prie šią šventę švenčiančių miestelių ir kaimų gyventojų. Atrasti magiškąjį paparčio žiedą – gan sudėtinga užduotis, tačiau Jonines Svėdasuose organizuojanti Ramunė Lapienytė tikina, kad šiame miestelyje tai padaryti pavyksta kiekvienais metais.
– Kiek pastebėjau, Joninių šventės Anykščių rajone organizuotai švenčiamos ne visur, tačiau Svėdasuose – visada. Kodėl ši šventė yra svarbi svėdasiškiams? Ar daug miestelyje turite Jonų ir Janinų?
– Jonų ir Janinų daug Svėdasuose neturime. Tačiau, kiek jų bebūtų, Joninių šventės metu būna pasveikinti visi Jonai ir Janinos. Joninių šventė Svėdasuose švenčiama jau labai daug metų. Visada iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Kuo ši šventė mums svarbi?
– Ką Joninių šventė reiškia Jums pačiai?
– Vasarą! Man Joninių šventė reiškia vasarą. Tai mano mėgstamiausia šventė, turinti aiškią prasmę. Kiek save prisimenu, visada laukdavau ir vis dar laukiu Joninių šventės. Žydinčios gėlės, šiltas vasaros vėjas, vakare Joninių laužas ir muzika iki ryto. Ar tai ne tobula? Nors dabar Joninių šventė man reiškia netgi daugiau.
– Be ko Joninių šventės neįsivaizduojamos Svėdasuose?
– Joninių šventės neįsivaizduojamos Svėdasuose be Joninių laužo, muzikos, šokių ir geros nuotaikos. O kur dar paparčio žiedo paieškos! Svėdasiškiai paparčio žiedo ieško kiekvienų metų Joninių šventės metu. Atskleisiu paslaptį, VISADA Svėdasuose jis pražysta ir būna randamas.
– Kokių senųjų Joninių tradicijų būtinai laikotės? Ar organizuodami šią šventę į jos programą įpinate ir kažkokių šiuolaikiškų elementų?
– Visada rišame įvairių žolynų kupolę. Iki ryto deginame Joninių laužą, ieškome paparčio žiedo. Šokame, sveikiname Jonus ir Janinas. Kadangi šventę organizuojame nebe prie ežero, vainikų plukdymo teko atsisakyti. Dainos, muzika – taip pat neatsiejama Joninių šventės dalis. Kalbant apie šiuolaikiškus elementus, nežinau, ar tai galima įvardyti kaip šiuolaikišką elementą, tačiau Joninių šventės metu vyks mūsų mėgėjų teatro „Miražas“ spektaklio – komedijos premjera. Praeitais metais buvo taip pat. Štai ką turėjau mintyse, prieš tai sakydama, jog Joninių šventė man reiškia daugiau.
– Kaip pavyksta į Joninių šventimą įtraukti skirtingų kartų svėdasiškius? Kas juos tose šventėse, sprendžiant iš atsiliepimų, labiausiai žavi?
– Tiek jaunimas, tiek senjorai ateina ir spektaklio pažiūrėti, ir dainų pasiklausyti. Daugelis svėdasiškių lankosi šioje šventėje jau daugelį metų. Manau, žiūrovus žavi pati šventės esmė, šiluma, bendrystė.
– Joninių šventės Svėdasuose, kaip matau, sulaukia ir rėmėjų.
– Joninių šventei prireikia daugiau fizinės pagalbos. Pavyzdžiui, sukrauti Joninių laužą, kuriam medžiagas dovanoja taip pat rėmėjai. Paruošti, papuošti Svėdasų skyriaus kiemelį taip pat reikia žmonių pagalbos. Labai džiaugiamės turėdami Svėdasų skyriuje, meno mėgėjų kolektyvuose, dalyvaujančių žmonių, kurie padeda visų renginių metu. Tiek finansiškai, tiek fiziškai. Paramą gauname iš kolektyvų narių, pavienių asmenų, ūkininkų, vietinių organizacijų.
– Kaip manote, ar Joninės laikui bėgant neišnyks iš švenčių kalendoriaus? Nes vainikėlių plukdymą per Jonines keičia „Superfiestos“ ir kiti panašūs šou.
– Manau, greit neišnyks. Galbūt po 20 metų ši šventė šiek tiek keisis, bet Joninių laužas degs. Manau, turėtume nepamiršti tradicijų, bet drauge ir atnešti kažką sava, kažką nauja. Kas sukūrė tradicijas? Žmonės! O mes kas? Žmonės! Kiekviena karta turėtų palikti kažką sava. „Superfiesta“ yra koncertas. Neturintis nei prasmės, nei esmės, tik organizuojamas Joninių šventės metu. Teko dalyvauti „Superfiestoje“, deja, nemačiau joje tikrųjų Joninių šventės tradicijų. Nemanau, kad „Superfiesta“ yra blogai, tai gana linksmas įvykis, tik galbūt reikėtų ją organizuoti kitu laiku.
