Praėjusį šeštadienį Anykščiuose lankėsi Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijus Sinkevičius. Politikas dalyvavo Anykščių menų inkubatoriuje surengtame Europos demokratijos forume.
V. Sinkevičius davė interviu „Anykštai“, aukštas EK pareigūnas kalbėjo apie nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamus klausimus.
– Anykščiuose lankotės nebe pirmą kartą. Gal Jus su Anykščiais sieja ypatingi ryšiai?
– Šiandien paskaičiavome, kad Anykščiuose esu dešimtą kartą. Pats nustebau. Turbūt pagrindinis ryšys yra ponas Antanas Baura, kuris myli ir tiki Anykščiais labiau nei bet kas kitas ir visada turėdamas progą ne tik pakviečia, bet ir padaro viską, kad atvykčiau. Labai jam ačiū, taip pat Seimo nariui Tomui Tomilinui, kurie bendromis pastangomis renginį dėl Europos ateities rengia ir, be abejo, Anykščių administracijai, kuri visuomet svetingai priima. Man visada smagu atvykti, Anykščiuose yra daug nuostabių žmonių. Šiandien ryte Anykščiuose apsilankiau mėgstamame restorane ir išgėriau kavos.
– Kodėl pasirinkote Anykščiuose vykstančią konferenciją, Jūsų rangas jas rinktis leidžia ir, manyčiau, su daugiau „žvaigždiškų“ pranešėjų?
– Svarbiausios „žvaigždės“ yra anykštėnai ir atvykę žmonės, nes konferencija dėl Europos ateities nėra apie komisarus ar politikus, kurie turi progą išsisakyti. Pirmiausia tai yra, kad išgirstume europiečius. Konferencija dėl Europos ateities ir buvo pradėta tam, kad susirinktume nuomones iš skirtingų Europos regionų. Net buvo toks klausimas kilęs, kas bus, jei žmonės kalbės prieš Europą? Tai yra taip pat svarbu. Reikia išgirsti, kokie jų argumentai, su kokia dabartine ES politika žmonės nesutinka, kur jie mato grėsmes. Viską, ką kalbėsime, T. Tomilinas ir kiti Seimo nariai, jų padėjėjai sudės į siūlymus, į platformą ir visi europiečiai galės su jais susipažinti. Pavyzdžiui, Jūs jungsitės iš Lietuvos puslapio ir visas idėjas ar iš Ispanijos ar Suomijos skaitysite lietuvių kalba. Lygiai taip pat ir suomis galės skaityti savo kalba. Vėliau už tas idėjas europiečiai galės balsuoti, idėjos bus subendrintos, ypač panašios, persidengiančios, ir Europos institucijos pradės svarstymą dėl tam tikrų pokyčių vienoje ar kitoje politikos srityje. Pavyzdžiui, galbūt žmonės svarstys, kad Europai reikia gilesnės ar bendros sveikatos politikos. Tai bus paskata pradėti pokyčius.
– Paminėjote, kad galbūt gyventojai kalbės prieš ES politiką, o dabartinė situacija Lietuvoje kai kuriuos momentus aštrina. Ne paslaptis, kad migrantų krizė, daug kieno manymu, yra sukelta politikos, sankcijų Baltarusijai, kad tai yra atsakas Lietuvai. Taip pat šeimos politika kelia susipriešinimą, net ir paskelbti planai įvesti automobilių taršos mokestį įtampos nemažina. Priešinančių klausimų tikrai daug…
– Bet ar tie klausimai yra nacionalinės, ar ES politikos rezultatas?
– Tai ir įdomu – kur nacionalinės politikos, o kur tos pačios ES EK „nuleistos“ nuomonės rezultatas?
– Tos „nuleistos“ EK nuomonės absoliučiai nėra. Yra tik šalims narėms direktyvos ir rekomendacijos, kurios yra viešos ir galima su jomis susipažinti. Jos tikrai nereguliuoja tų klausimų, kuriuos Jūs minėjote. Koks galėtų būti, pavyzdžiui, taršos mokestis ar nebūti jo, sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Aš visuomet sakiau – kalbėti apie taršos mokesčius galima tik bendrame mokestiniame kontekste. Negalima ištraukti vieno mokesčio, pateikti žmonėms ir įvardinti kaip papildomą mokestį. Sakėme – taip, už taršą reikia susimokėti, ją privalu mažinti ir tai bus teigiamas pokytis ir gyventojų sveikatai, ir aplinkai, bet kodėl tuo pat metu neperžiūrėti kitų, pavyzdžiui, su darbo santykiais susijusių mokesčių, kuriuos moka kiekvienas gyventojas? Labai sveikinau Vyriausybės sprendimą, kai ministrė Gintarė Skaistė paskelbė, kad yra sukurta darbo grupė, kuri bendrai peržiūrės visą mokestinę politiką, pateiks išvadas ir tam reikalingus pakeitimus. Atrodo, kad tai teisingas žingsnis. Tačiau dabar matau atskirą iniciatyvą aplinkos ministro nelaukiant tos komisijos išvadų.
Žiūrėdamas į kitas problemas, pavyzdžiui, migracijos krizę, manau, kad ji gali būti suvaldyta tik ES lygmeniu.
Pirmiausia, mes privalome ieškoti galimybių derėtis, kalbėtis su tuo pačiu Iraku, Turkija ES lygmeniu. Turime Emanuelį Makroną, Angelą Merkel, kitus politikus, kurie jau dėl daug didesnių krizių kalbėjo. Prisiminkim Turkijos ir Graikijos krizę. Manau, kad reikia ieškoti ir burti bendrą koaliciją iš mūsų partnerių ES šalių. Komisija atvira padėti Lietuvai ieškant glimybių susidėrėti. Lietuva paprašė humanitarinės pagalbos – vakar (liepos 23 d. – red. pastaba) dešimt šalių narių plius Norvegija paskelbė apie didžiulį kiekį humanitarinės pagalbos Lietuvai. Įvairių prekių nuo maisto iki lovų ir čiužinių. Lietuva paprašė finansinės pagalbos – Komisija skyrė papildomų 10 milijonų. Buvo paprašyta skirti papildomų pajėgumų „Frontex“ – automobilių, termovizorių sistemų, net sraigtasparnių – visa tai jau yra procese, papildomos pajėgos jau skirtos ir dar didės. Komisija pasirengusi padėti ir, man atrodo, tai daug galingesnė jėga sprendžiant problemas. Tik, žinoma, reikia žinoti, ko norima, ir aiškiai tai pasakyti.
Atsiminkime situaciją dėl vakcinų ir jų pirkimą, kurį Komisija organizavo bendrai ir prisiėmė visą nepasitenkinimą, nusiskundimus. Pažiūrėkime, kokioje situacijoje esame? Mes – privilegijuoti, nes, pažiūrėkite į kitus regionus, vakcinas mes gavome vieni pirmųjų, vakcinacija vyksta, net nebeužtenka norinčių skiepytis, kiek turime vakcinų. O pažiūrėjus į kitus regionus – ten toli gražu iki mūsų realybės. Šiandien turime galimybę sėdėti vienas prieš kitą ir kalbėtis. Šioj vietoj dažnai yra nuvertinama Komisijos reikšmė. Žinoma, tai ir vidaus politikos pasekmė, kai kurie politikai gal ir negeba pamatyti to, ką gauna, o galbūt ir nenori. Jiems naudingiau eskaluoti kažkokį konfliktą, užuot ieškojus sprendimų, kaip panaudoti galimybes.
– Vienas jau buvęs Europos Parlamento (EP) narys kalbėjo, kad direktyvas kartais Lietuvoje išverčia taip, kad jos tampa atvirkštinėmis. Ar tai įmanoma?
– Įmanoma ir visko būna su direktyvų vertimu. Reikia žiūrėti konkrečiai, bet galiu pasakyti, kad Komisijoje sprendimai nepriimami taip, kaip nacionalinėje politikoje, kur Seimo narys pateikia siūlymą, ir jis po trijų dienų jau gali virsti įstatymu, jei procesai pagreitinti.
Komisija teikia siūlymus, ypač direktyvinius, po labai detalių tiek suinteresuotų pusių konsultacijų, tiek po socialinių – ekonominių poveikio analizių. Tik tuomet. Juk siūlymas veiks 27 šalis nares. Daugeliu atveju šalys narės net nėra ant to paties laiptelio. Bet vėl – nepamirškime, kad Komisija tik teikia iniciatyvą, iniciatyva eina per EP, o galiausiai Taryba, kurioje yra visos 27 šalys narės, priima bendrą šalių narių poziciją. Ir dar toliau vyksta dialogas, kuriame šlifuojamos vienos ar kitos direktyvos. Tikrai nėra taip, kad kažkas Briuselyje sugalvojo ir nuleido. Procesas daug sudėtingesnis.
– Grįžtant prie automobilių taršos mokesčio, iš to, kas pateikta apie jį, galima spėti, jog Anykščių rajone, kuris yra gana kaimiškas ir daug gyventojų turi važinėti į darbus po keliasdešimt kilometrų, automobilių mokestis labai „kirs“ būtent silpniausiems – kaimuose gyvenantiems žmonėms. Ar nemanote, kad pateikiant, jog mokestis įvedamas pagal europinius reikalavimus, yra diskredituojama pati ES? Nepasitenkinimas kyla, kad Europa primeta tai, ko mums nereikia. Ir ne tik šiuo klausimu…
– Pirmiausia, tai nėra pagal europinius reikalavimus, nes tokio reikalavimo nėra. Kad reikia mažinti CO2 taršą, ypač kuris susijęs su mobilumu, – taip. Bet koks kelias pasirenkamas – nacionalinių vyriausybių reikalas.
Lygiai taip pat dėl kitos kartos ES finansavimo. Lietuvai yra skiriami papildomi 2,2 milijardo eurų. Kaip jie bus panaudoti – planą sudėliojo ne EK. Komisija dalyvavo to plano parengime, nes mūsų užduotis – atkreipti dėmesį į didžiausius šalies skaudulius, kurie nesprendžiami, reformos nevyksta jau daug metų. Deja, į pateiktą poziciją nėra atsižvelgiama. Be jokios abejonės, Komisija reziumuoja, kad toms nesprendžiamoms reformoms galbūt neatsiranda lėšų iš nacionalinio biudžeto, tačiau neišvengiamai vienus ar kitus pokyčius reikės įgyvendinti. Todėl Vyriausybei buvo siūloma atsižvelgti į rekomendacijas ir iš tų papildomų pinigų tam skirti lėšas.
Kalbant apie taršos mokestį, kas man patinka esant EK nariu, mūsų bet koks siūlymas yra pirmiausia atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę įtaką, pokytį. Tik po to jis priimamas. Ne taip, kad gal kažkam pasirodė, jog mano pasaulėžiūra yra tokia ar kitokia, ir todėl teikiu vieną ar kitą mokestį. Pakeitimai veikia žmonių gyvenimus, todėl reikia būti ypač atsargiems. Žaliasis kursas – jį įvardinam kaip augimo strategiją ir priemonę kurti galimybes, o ne dar labiau nustumti skurdžiausius.
– Žinau konkrečių pavyzdžių, kai žmonės nusiperka automobiliuką už tūkstantį eurų, juo važinėja po 50 kilometrų į darbą už minimalų atlyginimą ir bijo, kad jis nesugestų, nes liks be darbo. Suprantu, kad įvedus mokesčius vargu ar žmogus toliau dirbs. Atsiras dar vienas bedarbis…
– Todėl ir sakau, kad reikia atvykti į Anykščius ir kitas vietas, kad išgirstume realią situaciją, ir apie tai kalbėti. Mes negalim būti užsidarę Vilniuje ar Briuselyje ir spręsti žmonių likimus. O sprendimai juos keičia. Todėl ypač svarbu būti atsargiems ir rasti subalansuotus sprendimus. Žaliasis kursas negali nustumti skurdžiausių žmonių. Jei tai padaro – jis neturi šansų būti įgyvendintas.
– Dar pavyzdys. Anykščiuose pradeda kilti vėjo jėgainės. Viskas lyg ir gerai, bet vėl – žiūrėkite, koks pasipriešinimas tame pačiame Staškūniškyje. Piktinamasi, kad statoma visai netoli namų. Kitose vietose, kur buvo pateikti visuomenei projektai, taip pat atstumai nuo kaimų tik nuo 0,7 kilometro. O tai beveik Vilniaus televizijos bokšto dydžio statiniai. Ar tai adekvatu? Juk tokiu atveju gyventojams Žaliasis kursas tampa juodžiausiu kursu…
– Ar būtų Žaliasis kursas, ar kitos kartos ES finansavimo priemonė, mes negalime spręsdami vienas problemas programuoti kitų. Kalbant apie tą pačią žaliąją energetiką, projektai privalo būti įgyvendinami laikantis griežtų aplinkosaugos reikalavimų.
Pavyzdžiui, turiu rimtą diskusiją su Danijos Vyriausybe, kuri yra numačiusi didelį vėjo jėgainių parką jūroje, tačiau tai yra vienas iš kelių, kuriuo migruoja paukščiai. Mes privalėjome ieškoti būdų, kaip keisti parko lokaciją, kad būtų užtikrinta tų pačių paukščių gerovė. Bet žmonių gerovė lygiai taip pat svarbi. Todėl privalu atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą, su juo supažindinti gyventojus, įtraukti jų nuomonę į vertinimą ir tik tuomet vystyti projektus. Negali būti taip, kad ir kokie „žali“ projektai būtų, jog jie išstumtų gyventojus ir keltų jiems diskomfortą.
Žinoma, yra įvairių situacijų. Kartais ir gyventojai būna neteisūs. Atvykau iš Lazdijų, kur vidury laukų, toli įrengtas 22 hektarus užimantis saulės elektrinių parkas. Jis šiek tiek virš žemės, panelės visą laiką suksis pagal saulę, kad išgautų aukščiausią efektyvumą, atvažiuoti iki to parko sudėtinga, net mano vairuotojas suabejojo, ar galime išvažiuoti tokiais keliais, bet kažkam parkas atrodė kaip vizualinė tarša. Projektas buvo užlaikytas 7 mėnesius. Kol ten vyko renginys, nemačiau nė vieno automobilio ten keliuku pravažiuojančio. Yra įvairių situacijų, bet į gyventojų poreikius, nuomonę atsižvelgti privalu. Mes suprantame, kad mūsų regionuose daugelis gyventojų gyvena jau labai ilgus metus ir tai daugiausia senjorai. Negalime jų ignoruoti ir skriausti, kad koks kursas bebūtų.
– Ar Anykščių rajono gyventojai gali tikėtis, kad jiems pavyks išsaugoti savo gyvenamąją aplinką, kad prie pat namų nebus elektrinių?
– Nenoriu dalinti jokių pažadų, nes nežinau situacijos. Kiekviena situacija atskira, bet noriu tikėti, kad mūsų institucijos, kurios pirmiausia privalo ginti gyventojų interesus, tai ir padarys.
interesą gynė prokuratūra,bet dabar labai sunkiai stumiasi toks gynimas,galima sakyti,kad neginamas,o daugiau nėra kam pasibėdavoti,niekas neima į galvą,nes kas turi imti, jiems nelenda