Deguonies kiekis Baltijos jūros vandenyse rekordiškai mažas, ir padėtis vis blogėja. Tokią išvadą priėjo Švedijos meteorologijos tarnybos ekspertai pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Deguonies kiekis Baltijos jūros vandenyse rekordiškai mažas, ir padėtis vis blogėja. Tokią išvadą priėjo Švedijos meteorologijos tarnybos ekspertai pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Šeštadalis Baltijos dugno yra be gyvybės. Dėl didelio deguonies stygiaus intensyviai dauginasi dumbliai ir mažėja daugelio rūšių žuvų, pavyzdžiui, menkių.
Tokios padėties priežastis – silpnas deguonies turtingų vandenų įtėkis nuo pat naujojo tūkstantmečio pradžios. Pastarąją galingą deguonies „injekciją” Baltija gavo 1993 metais, kai jūra jautėsi geriausiai.
„Jeigu deguonies kiekis pernelyg mažas, žuvų ikrai žūsta, – sakė okeanografas Larsas Andersonas (Lars Andersson) interviu Švedijos radijui. – Tam tikru mastu pasikeitė vėjo ir kritulių kryptys, todėl vandeniui sunkiau pasiekti Baltiją”.
Kaip rodo anksčiau paskelbti pranešimai, 26 procentai dugno vakarinėje, rytinėje ir šiaurinėje Gotlando baseino dalyse yra be gyvybės, o 46 procentams labai trūksta deguonies.
Švedijos meteorologijos tarnyba reguliariai kontroliuoja Baltijos jūros būklę nuo 1960 metų.
