Kelionė į Koktebelį (VI dalis. Krymas)

Dalintis Facebook Dalintis Twitter

Dovaną mielai atsiimtų…

Krymas pagal plotą tris kartus mažesnis už Lietuvą, pusiasalyje gyvena apie 2 mln. žmonių. Kurortinio sezono metu gyventojų Kryme padaugėja mažiausiai penkis kartus. Maskviečiai, Sankt Peterburgo, Kijevo gyventojai milijonais grūdasi į Jaltos, Eupatorijos, Alupkos, Aluštos poilsio namus. Dideli turistų srautai plūsta ir į pramoninius Krymo miestus – Sevastopolį, Feodosiją, Kerčę.
Krymas priklauso Ukrainai, tačiau absoliuti dauguma gyventojų – rusai, o Sevastopolio uoste šeimininkauja Rusijos laivynas. Beje, per ekskursiją kateriu po Sevastopolio uostą gidas iškilmingai pasakojo apie Rusijos karinį laivyną, o paskui atsainiai pamojo ranka: „Tie trys laivai – tai Ukrainos karo laivynas”. Suprask – kokia valstybė, toks ir laivynas…
Krymas per amžius ėjo iš rankų į rankas. Jį valdė graikai, Bizantijos imperija, Kijevo Rusia, Aukso Orda, Turkijos vasalas Krymo chanatas. Nuo XVIII amžiaus pabaigos iki 1954 metų Krymas priklausė Rusijai, kol Sovietų Sąjungos generalinis sekretorius Nikita Chruščiovas nesugalvojo Krymo padovanoti Ukrainai „vardan rusų ir ukrainiečių tautų draugystės”. Dabar „dovaną” Rusija mielai atsiimtų, bet nemandagu, gali atsirasti įsižeidusių. Naujasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius bent jau Krymo klausimu padlaižiauja didžiajai kaimynei. Visas Krymas nukabinėtas didžiuliais plakatais, skelbiančiais, kad „Krymo klestėjimas – draugystėje su Rusija”. Plakatai apipavidalinti V.Janukovičiaus ir Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo nuotrauka, kurioje prezidentai viens kitam meiliai spaudžia rankas. Tiesa, nuotraukoje V.Janukovičius monstriškų gabaritų lyginant su žemaūgiu D.Medvedevu.
Krymo poilsio namų, motelių savininkai džiaugėsi praėjusiu turistiniu sezonu. Pasak jų, dėl gaisrų Rusijoje į Krymą suvažiavo „visa Maskva”. Ir rugsėjį turistų srautas Kryme dar buvo labai didelis – pliažai užgulti, lankytini objektai apgulti ir šiukšlėmis nukloti.
Šalia Sevastopolio įsikūręs Balaklavos miestelis. Užutekyje prisišvartavę dešimtys, o gal šimtai jachtų, o šalia užutekio oloje veikia muziejus – buvusi pavandeninių laivų remonto bazė. Nuo 1967 iki 1991 metų oloje veikė remonto gamykla, Balaklava buvo uždaras miestas. Remonto bazė atliko ir slėptuvės nuo bombų vaidmenį – jei būtų kilęs atominis karas į slėptuvę būtų galėją sulįsti 3000 žmonių.
Po karo Stalinas masiškai trėmė Krymo totorius. Visa tauta buvo apkaltinta kolaboravimu su Hitleriu, tėvynės išdavyste. Po SSSR griūties totoriai grįžo iš tremties į Krymą. Vietiniai teigė, kad atgal persikraustė per 300 tūkst. totorių. Grįžusiųjų rusai nemėgsta, kalba, kad totoriai bando atgauti savo žemes iš jų išstumdami rusus, kad į savo rankas perima prekybą ir net gviešiasi į vyno pramonę. Man, tiesą sakant, taip pat maloniau bendrauti su prekybininkais rusais, nei su totoriais. Bachčisarajuje ir ant Ai – Petrio kalno, šalia Jaltos, jautiesi taip pat kaip kokioje Hurgadoje – laužyta rusų kalba šnekantys tamsaus gymio asmenys stvarsto už skvernų, kalbina, bando įsiūlyti nelabai reikalingas arba visai nereikalingas prekes.
Kiek didesnė už Anykščius senoji totorių sostinė Bachčisarajus turi kelis įspūdingus turistinius objektus – chano rūmus, vienuolyną uolose ir senąjį totorių ir karaimų miestą kalnuose Čiufut Kalė. Chano rūmai – jau toli gražu nebeautentiški, juos perstatinėjo ir Rusijos carai, ir sovietų valdžia. Tačiau juose galime pamatyti garsųjį Bachčisarajaus fontaną, kurį įrengti įsakė dėl mylimiausios žmonos mirties gedintis chanas. Aleksandras Puškinas, viešėdamas Bachčisarajuje, fontaną papuošė dviem rožių žiedais – baltu ir raudonu. Teigiama, kad jau beveik tris šimtus metų rūmų darbuotojai laikosi Puškino pradėtos tradicijos – kas rytą į fontaną merkia po du ką tik nuskintus rožių žiedus.
Čiufut Kalė miestas gyvavo keliolika šimtmečių – nuo ankstyvųjų viduramžių iki XIX amžiaus vidurio. XIV-XVII amžiuje Čiufut Kalė gyveno totoriai, graikai, armėnai, o nuo XVII amžiaus pabaigos dauguma gyventojų buvo karaimai. Čiufut Kalė gyvenamieji ir ūkiniai pastatai įrengti kalno viršūnėje olose. Čiufut Kalė pavadinimas miestui – tvirtovei prigijo tik tada, kai tarp jo gyventojų ėmė vyrauti karaimai – „Čiufut Kalė” reiškia „judėjų tvirtovė” – pasirodo, karaimų tauta – artima žydų tautai.

Trumpai

Respublika. Krymo autonominės respublikos plotas – 26,1 tūkst. kv.km. Gyventojų – apie 2 mln. Nuo 1954 metų Krymas priklauso Ukrainai. Iki tol jis buvo Rusijos federacijos dalis. Krymas Ukrainai perduotas kaip Rusijos dovana, minint 300-ąsias Perejaslavo sutarties tarp Ukrainos kazokų ir Rusijos metines.
Miestai. Krymo sotinėje Simferopolyje apie 400 tūkst. gyventojų. Panašaus dydžio ir Sevastopolis. Kerčėje – 170 tūks., Eupatorijoje – 125 tūkst., Feodosijoje – 90 tūkst., Jaltoje – 80 tūkst., Aluštoje – 50 tūkst. gyventojų.
Kurortai. Visi pajūrio miestai – kurortai. Net ir pramoniniame didmiestyje Sevostopolyje vasaromis knibžda poilsiautojai. Vasaros sostine laikomas prabangiausias Krymo kurortas – Jalta, tačiau pagal poilsiautojų srautus Jaltą pranoksta ir Eupatorija, ir Alušta. Oficialiame Krymo portale rašoma, jog Eupatorijoje yra 67 sanatorijos su 35 tūkst. vietų poilsiautojams, o Aluštoje 70 sanatorijų su 20 tūkst. vietų. Teigiama, jog per kurortinį sezoną vien Eupatorijoje apsilanko milijonas turistų.
Didžioji Jalta. Visa pietinė Krymo pakrantė, keliasdešimties kilometrų pajūrio ruožas vadinamas Didžiąja Jalta. Šiam teritoriniam dariniui priskiriamas Forosos, Simeizas, Alupka, Mischoras, Livadija, Haspra, Gurzufas. Didžiosios Jaltos plotas – 287 kv.km.

„Minties” leidykla išleido „Anykštos” žurnalisto Vidmanto Šmigelsko kelionių apybraižų knygą „Kryptis-Rytai”. Knyga iliustruota fotomenininko Rimgaudo Šlekio nuotraukomis.
Leidinyje pasakojama apie keturių bičiulių: anykštėnų Ričardo Skvarnavičiaus, Aido Gilio, V. Šmigelsko ir vilniečio Rimgaudo Šlekio – keliones po buvusią Tarybų Sąjungą.

Knygą sudaro trys skyriai: Iš Rusijos – be pykčio (Maskva-Krasnojarskas, Severobaikalskas-Nižnij Angarskas-Ulan Udė, Turka-Ust Barguzinas-Svetoj Nos-Olchonas Irkutskas, Sliudenka, Baikalas-Ulan Ude, Krasnojarskas); Kelionė į Koktebelį (Karpatai-Moldova-Padniestrė-Odesa-Krymas); Gruzijos chameleonas: tarp Europos ir Azijos (Tbilisis-Sighnaghi-Alazani slėnis-Lagodekhi-Tušetija-Stepantsminda-Goris, Boržomis-Svanetija-Batumis, Tbilisis)

Knygą „Kryptis-Rytai” galima nusipirkti ir internetu – http://www.mintis.eu/kelions-ir-apie-jas/910-kryptis-rytai.html