Seimas priėmė įstatymą, kuris užkirs kelią asmenims lengva ranka prisiimti paskolų, kurių jie nepajėgūs sumokėti. Kartu bus užtikrintas patogesnis, bet ne mažiau saugus, asmens duomenų naudojimas.
Seimas priėmė įstatymą, kuris užkirs kelią asmenims lengva ranka prisiimti paskolų, kurių jie nepajėgūs sumokėti. Kartu bus užtikrintas patogesnis, bet ne mažiau saugus, asmens duomenų naudojimas.
Įstatymo pataisas iniciavusio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, iki šiol asmens duomenų apsauga nebuvo tinkamai subalansuota, o tai sukėlė nemažai ekonominių problemų ir žmonėms, ir verslui. „Visiems žinoma, kad ekonominio bumo metais buvo išdalinta daugybė paskolų, kai ir bankai, ir skolininkai pervertino savo galimybes. Deja, kažkuri dalis šių, vėliau probleminėmis tapusių, paskolų galėjo būti neišduota, jei bankai būtų turėję išsamesnę informaciją apie skolininko galimybes grąžinti paskolą, o ir skolininkas būtų apsaugotas nuo finansinio kracho. Įtvirtintas naujas mechanizmas yra realus įrankis apsisaugoti nuo netinkamų paskolų, kurios taptų našta skolininkui ir bankams”, – sako R. Šimašius.
Iki šiol nebuvo aišku, kas ir kokia tvarka gali kaupti bei tvarkyti duomenis apie asmeniui suteiktas finansines paslaugas bei kam tokia informacija, kokia apimtimi ir kokiais tikslais gali būti teikiama. Pakeitus įstatymą aiškiai apibrėžiama, kad kaupti finansinius duomenis, analizuoti ir vertinti asmens mokumą galės bankai, kredito įstaigos ir finansų įmonės, teikiančios finansines kreditingumo vertinimo paslaugas, tačiau tik gavusios asmens sutikimą. Atitinkamai šiek tiek išplėstas ir duomenų, kurie gali būti kaupiami ratas, numatant, kad šalia kitų duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, turimų finansinių įsipareigojimų) asmens sutikimu bus galima kaupti ir informaciją apie išsilavinimą, užimamas pareigas, gaunamas pajamas, turimą turtą bei šeiminę padėtį.
Šie duomenys svarbūs norint tinkamai įvertinti asmens mokumą bei galimybes prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus, kad jis būtų apsaugotas nuo galimo neatsakingo įklimpimo į skolas, o verslas – atitinkamai nuo rizikingų sandorių sudarymo ar sukčiavimų.
Įstatymas taip pat užtikrins ir patogesnį asmens duomenų naudojimą. Iki šiol informaciją apie asmens duomenis dėl pernelyg didelių ribojimų saugumo tikslais buvo nepatogu nei tvarkyti, nei naudoti. Asmenys skundėsi, kad sudėtinga gauti informaciją iš registrų apie savo duomenis, taip pat, kad šie duomenys nėra prieinami ar ribotai teikiami toms institucijoms, kurioms tokios informacijos reikia jų kasdieniame darbe.
Atsižvelgiant į tai, priimtame įstatyme numatyta, kad asmuo galės patogiai prisijungti prie bet kurio viešo registro internetu ir autorizavęs save elektroniniu būdu, galės gauti visą informaciją apie savo asmens duomenis, esant netikslumų juos koreguoti, greitai ir patogiai atsispausdinti šių duomenų išrašą bei sužinoti, kas ir kokiu tikslu naudoja šią informaciją. Šiuo metu norint tai padaryti, asmeniui reikia kaskart keliauti į registro įstaigas, pateikti asmens dokumentą, rašyti prašymą dėl šios informacijos pateikimo ir laukti, kol ji bus parengta bei pateikta.
Pakeitimais nustatoma ir Teisingumo ministerijos kompetencija duomenų apsaugos srityje bei aiškiai apibrėžiamos ir atskiriamos Teisingumo ministerijos ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijos asmens duomenų apsaugos srityje. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Šiuo įstatymu nustatoma, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius yra atskaitingas Vyriausybei ir teisingumo ministrui.
Išsamiau su įstatymu, kuris įsigalios nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., galima susipažinti Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.