Kartą velnias nešė akmenį. Antrą pagal dydį Lietuvoje. Paties didžiausiojo nepanešė. Kita vertus, didžiausiame Lietuvoje Barstyčių akmenyje nėra iškaltų Dariaus ir Girėno bareljefų. „Piaro” požiūriu naudingiau bažnyčią daužyti akmeniu, kuriame kas nors iškalta.
Anykščių bažnyčią nuo sunaikinimo išgelbėjo krikščioniškai konservatoriškų pažiūrų gaidys. Tiesa, gal gaidys buvo šiaip gaidys, be pažiūrų, o užgiedojo tik todėl, kad valdiškoj įstaigoj dirbo…
Velnias žino, kodėl velnias metė akmenį. Gal jis neišsigando to gaidžio, gal tik nenorėjo gandų, svarstė: „Pasklis šnekos. Ar man tai naudinga? Gal verčiau pirma su „piarščikais” pasitarsiu”. Kaip bebūt buvę, akmenį nelabasis numetė neblogoj vietoj – netoli Anykščių, gražiam pušyne, prie upės, šalia asfaltuoto kelio…
Regis, viskas gerai pasibaigė, bet, pasirodo, nė velnio. Kur jau velnias kartą prikiša nagus, ten velniava tęsias per amžius. Išterliojo žiemą snargliai dažais Puntuką. Sprendžiant pagal vandalų braižą – jie socialinio pedagogo, o ne šėtono kontingentas. Bet kažkas juoda su ragiukais juose styro…. Valdininkai kelis mėnesius nenuvalė išniekinto paminklo. Kodėl? Glūdi ir juose kažkoks velniškas aplaidumas…
I dalis
Apie „piarą”
Kartą velnias nešė akmenį. Antrą pagal dydį Lietuvoje. Paties didžiausiojo nepanešė. Kita vertus, didžiausiame Lietuvoje Barstyčių akmenyje nėra iškaltų Dariaus ir Girėno bareljefų. „Piaro” požiūriu naudingiau bažnyčią daužyti akmeniu, kuriame kas nors iškalta.
Anykščių bažnyčią nuo sunaikinimo išgelbėjo krikščioniškai konservatoriškų pažiūrų gaidys. Tiesa, gal gaidys buvo šiaip gaidys, be pažiūrų, o užgiedojo tik todėl, kad valdiškoj įstaigoj dirbo…
Velnias žino, kodėl velnias metė akmenį. Gal jis neišsigando to gaidžio, gal tik nenorėjo gandų, svarstė: „Pasklis šnekos. Ar man tai naudinga? Gal verčiau pirma su „piarščikais” pasitarsiu”. Kaip bebūt buvę, akmenį nelabasis numetė neblogoj vietoj – netoli Anykščių, gražiam pušyne, prie upės, šalia asfaltuoto kelio…
Regis, viskas gerai pasibaigė, bet, pasirodo, nė velnio. Kur jau velnias kartą prikiša nagus, ten velniava tęsias per amžius. Išterliojo žiemą snargliai dažais Puntuką. Sprendžiant pagal vandalų braižą – jie socialinio pedagogo, o ne šėtono kontingentas. Bet kažkas juoda su ragiukais juose styro…. Valdininkai kelis mėnesius nenuvalė išniekinto paminklo. Kodėl? Glūdi ir juose kažkoks velniškas aplaidumas…
Gerai, kad Anykščiuose yra iniciatyvių anykštėnų grupė: pas tėvus gyvenantis Seimo narys Vytautas Galvonas, savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotoja Birutė Kavolienė, rajono tarybos nariai – saugos firmos „Šerifai” savininkas Raimundas Razmislavičius ir pirminio sveikatos priežiūros centro programuotojas Rimantas Steponėnas. „Tvarka – bus” – pasakė jie. Ir, pasiėmę laistymo žarną, kompresorių bei „Anykščių kvarco” darbuotojus (3 vnt.) išėjo į mišką. „Tegul bus” – darbus palaimino Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vadovas Arūnas Liogė.
Darbai, kaip ir dera su velnio akmeniu susijusiai veiklai, baigėsi jau sutemus, bet dar neišaušus. „Tvarka ir teisingumas” – „Iniciatyvūs anykštėnai” (TT-IA) iškart padarė du gerus darbus – ne tik nuvalė Puntuką, bet ir apsaugojo Anykščių bažnyčią. Amžiams! Po TT-IA naktinio darbo, kultūros vertybių apsaugos specialistai prakalbo, kad stipria srove pūstas vanduo išgremžė anksčiau užtaisytas Puntuko „siūles”, vanduo pateko į akmens vidų, todėl šalčiams atėjus jis gali sutrūkti.
Žmonės sako, durnas kaip velnias, bet nėr jau velnias toks durnas… Prisimena, kur akmenį pametė. Orientyrai buvo. Atsimena velnias, kaip žengiant per Kurklių karjerą „Kirovecas” į tarpupirštį įlindo, nepamiršo, kaip ties Pastuškovo gryčia šunys aplojo… Žodžiu, grįš dar velnias akmens. Vienintelis būdas išgelbėti Anykščių bažnyčią – suskaldyti Puntuką. Įsivaizduokit: grįžta velnias į šilelį, ieško, ieško akmens, mobiliaku pasišviesdamas… Neranda, žinoma… Nes pametė juk akmenį, ne akmens luitus. Jam net galva gali susisukt, stogas pavažiuot. „Velnias, tai kur Kurklių karjeras? Ar prie Kurklių ar Anykščių šilely?”, – tarp pirštų maigydamas Puntuko liekanas svarstys velnias. Kita vertus, velnias, net jei ir supras, jog atėjo teisingai, nerinks akmens luitų ir nemėtys jų ant bažnyčios. „Piaro” požiūriu būtų nesolidu…
II dalis
Irgi apie „piarą”
Aiškinama, jog iniciatyvą nuplauti Puntuką pirmasis ėmėsi AB”Anykščių kvarcas” direktorius Eugenijus Andriejauskas. Visiškai tikiu. E.Andriejauskas buvo įrašytas į vadinamąjį verslininkų, kandidatavusių į rajono tarybą, sąrašą. Šio sąrašo lyderis Rimas Jasiūnas bei Anykščių TT, o dabar ir TT-IA vadovas V.Galvonas, prieš rinkimus aktyviai oponuodami valdžiai, kūrė visokias didžias vizijas – pradedant biokuro katilinėmis, baigiant kamieninių ląstelių institutu. E.Andriejauskas, klausydamas kolegų kalbų, galėjo leptelėti: „Eikit, glušai. Puntuką geriau nušveiskim. Ir žmones duosiu, ir technika pasirūpinsiu.” A.Liogė, vadovavęs R.Jasiūno komandos rinkiminei kompanijai, matyt, E.Andriejausko siūlymą girdėjo ir gali būti, kad „chebrai” girdint pasigyrė: „Plaukit! Formalumus aš sutvarkysiu!”
Rinkimai praėjo. Pralaimėjimo kartėlis išraudotas, kamieninių ląstelių tyrimo instituto nėr, veiklos, taigi ir „piaro”- nėr. O vieną rytą, prieš aušrą, kai dar nereikia keltis, bet miegoti jau nesinori, visą TT-IA grupę aplankė vienodas apreiškimas – priekyje stambiu planu E.Andriejauskas, perspektyvoje – kompresorius, tolumoje – angelas sargas, sparnais, primenančiais A4 formato leidimus į rojaus sodus. „Mes jamam šitą apreiškimą”, – po balsavimo vieningai nutarė V.Galvonas.
Toliau istorija visiems žinoma…
Girdisi šnekos, ypač „nykštietiškos”, jog visokie niekdariai kabinėjasi prie žmonių (TT-IA), padariusių gerą darbą – nuvaliusių akmenį. Niekdariai netgi kelia klausimą, ar tas darbas tikrai geras? Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė mano, kad galėjo būti pakenkta Puntukui. Ji nieko apie tai nesupranta? O kas supranta? TT-IA? Turbūt… Pamenu, pernai V.Galvonas kėlė skandalą dėl floristinių kilimų konkurso sąlygų. Fiziniu požiūriu floristika ir minerologija yra praktiškai tas pats… Todėl palaikau parlamentarą.
Ir dar. Prisižadu – jei koks gyvulys išterlios A.Baranausko klėtelę, nušveisiu rąstus. Ką ten nušveisti!? Prisižadu savo lėšomis pakeisti porą klėtelės vainikų. Pažįstu gerą stalių.Man laiptus darė. Atvažiuosim abu naktį, atsivešit rąstą, butelį ir fotoaparatą. Ir gramą padarysim, ir „piarą”… Sakot, nesolidu? Švilpt, ar solidu – svarbiausia „piaras”.
