Šiandien, rugsėjo 18 dieną, 13 valandą Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose filosofui, prozininkui, dramaturgui Arvydui Juozaičiui bus įteikta 20-oji Vaižganto premija ir diplomas. A. Juozaitis ,,Anykštai“ kalbėjo, kad jam bus malonu, nesvarbu, koks bus oras – giedra ar lietus, – vėl pamatyti tuos laukus ir dangų virš jų, kuriuos matė ir Vaižganto akys.
Ir prabilo apie pranašiškais tapusius kitos vaižgantiško tipo asmenybės – monsinjoro Kazimiero Vasiliausko žodžius, užrašytus jam kaip dedikacija ant Vaižganto raštų tomo.
,,…Kaip gera, kad tuo metu, kai daug kas ieškojo ,,raganų“, Jūs, kaip vaižgantiškos sielos žmogus, sugebėjote rasti daug deimančiukų“, – 1997 metais būsimajam Vaižganto premijos laureatui A.Juozaičiui užrašė monsinjoras K. Vasiliauskas.
Prisimindamas susitikimus su monsinjoru A. Juozaitis sako: ,,Kanauninkas Juozas Tumas ir monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Kiek švelnumo ir gelmės žmonės suteikdavo tiems dviem vardams – „kanauninkas“ ir „monsinjoras“!
Su Kazimieru Vasiliausku mane siejo daug kas: mokiausi iš jo „plačiosios krikščionybės“, nelyginant būčiau mokęsis iš Vaižganto.
Monsinjoras gyveno nelyginant Vaižgantas, patiriantis XX amžiaus pabaigą. Vaižganto paveikslas kabojo virš jo darbo stalo, „Vaižganto raštai“ būdavo nuolat atversti prieš jo akis. Kartą, po ilgo mudviejų pokalbio, monsinjoras paėmė nuo lentynos penktą tomą (kovų už kultūrą ir tautą publicistiką!) ir suraitė štai šį įrašą. Parašė tarsi ir Vaižganto vardu. Kaip tuo didžiuotis? Bet tebus taip. Šis įrašas yra didžių laikų ir didžių žmonių sąšauka, kurios liudininku tapau. O ar dalyviu? Šiandien Vaižganto premijos vardu galiu pasakyti: mes ne juokais paskiriame save žmonėms, tai yra tautai.“
Įvairiapusei Vaižganto asmenybei skirta „Penktoji vigilija“ A. Juozaičio 2020 metais išleistoje knygoje ,,Kauno saulė“, kurios pristatymas Kaune dėl Malaišiuose šiandien vykstančių Vaižgantinių buvo atšauktas.
,,Netapęs Vasario 16 – osios signataru, šis žmogus kaip reta kuris tapo Nepriklausomybės siela. Tai Juozas Tumas – likimo numylėtasis. Dar iki 1918 metų lūžio jis kalnus nuvertė, o lūžiui įvykus vertė naujus. „Deimančiukų ieškotojas“? Taip, bet kiek tie deimančiukai jį žalojo! Ne visiems jis buvo savas, bet jam visi – savi. Vaižganto prigimtis buvo impulsyvi ir gaivališka tarsi menininko, bet jis ją įvilko į kunigo sutaną. Turėjo vienintelę godžią aistrą – kurstyti žmonėse kūrybos židinį. Visi, kas prie jo prisiliesdavo, sušildavo arba nudegdavo. Skleidė nuolatinę šviesą, todėl diplomatijos meno neišmoko, karjera jam atrodė bergždžias reikalas. Dažnas net nustebdavo: ar tokių kunigų būna?! Žmonės atsakydavo: tokio kunigo mums ir reikia“, – rašoma šios „Vigilijos“ pradžioje.
Arvydas Juozaitis – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, publicistas, politikos bei visuomenės veikėjas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjas ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys. Daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas. Išleidęs per trisdešimt – novelių, esė, publicistikos, dramų – knygų, daugelio pjesių ir filmų scenarijų autorius. Apdovanotas Baltijos Asamblėjos literatūros premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinu, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premija, Liudviko Rėzos premija, Ievos Simonaitytės, Juozo Keliuočio, „Varpų“ literatūrinėmis premijomis.
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę.
Šiais metais Vaižganto premijai buvo pasiūlyta keturiolika kandidatų: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygas „Dar vieni prabėgę metai“, „Dvidešimt metų drauge“, „Žiemgalos dainius“, „Laikęs kūrybos paukštį delnuose“ ir skelbiamus darbus elektroninėje ir popierinėje spaudoje; Vytautas Čepas už romaną „Siena“; Daiva Grikšienė už televizijos dokumentinių filmų ciklą „Kunigo Tumo kelionės“ (TV ciklą sudaro trys dalys); Česlovas Iškauskas už knygą „Balbieriškio parapijai ir bažnyčiai – 500 metų“ ir už žurnalistinę ir publicistinę kūrybą; Indrė Jonušytė už knygas „BELA BLU“ ir „FABULAE SPECTACULA“; Arvydas Juozaitis už publicistikos knygą „Kauno saulė“; Aistė Kučinskienė už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos, literatūrinės publicistikos dermę, kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą; Jonas Liniauskas; Dovydas Pancerovas už žurnalistinių tyrimų knygą „Kabinetas 339“ (2019 m.) ir romaną „Medžiojant tėvą“ (2020 m.) bei už visus darbus ir kūrybinius sprendimus; Leonas Peleckis-Kaktavičius už esė ir pokalbių rinkinį „Žmonės kaip knygos“; Justinas Sajauskas už knygas „Lietuvės rožinis, dar kitaip: Marijos Kraptavičiūtės-Šimkienės prisiminimai“ ir „Prisiminimų nuotrupos“; Jūratė Sučylaitė už knygą „Prieš srovę“; Vidmantas Valiušaitis už istorinę ir kultūrinę atmintį, nacionalinį tapatumą tvirtinančius labai reikšmingus darbus, knygas ir veiklą; Jurga Žąsinaitė už knygą „Pertako piemuo“ ir už dokumentinės prozos straipsnius apie iškilius Anykščių krašto žmones, krašto praeitį, kultūrinį gyvenimą „Vorutoje“; www.menobangos.lt „Aukštaitiškas formatas“.
Į Vertinimo komisiją Rašytojų sąjunga buvo delegavusi Jurgitą Jasponytę-Burokienę, Gediminą Kajėną ir Danielių Mušinską, Žurnalistų sąjunga – Audronę Nugaraitę, Joną Staselį ir Gerimantą Statinį.
Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Liutauras Degėsys ir kiti.
