Buvęs kultūros viceministras, pianistas Darius Mažintas ištesėjo savo pažadą – Troškūnų bažnyčiai padovanojo fortepijoną.
Fortepijonas jau stovi bažnyčioje
„Fortepijonas jau nupirktas ir bažnyčioje stovi nuo liepos 16 dienos“,- „Anykštą“ informavo Troškūnuose veiklą vykdančio „Dvasinės atgaivos ir kūrybos centro“ vadovaujančioji partnerė Eglė Jasutytė – Mažintė.
Ji sakė, kad apie tai jau informuoti visi rėmėjai. „Jie pakviesti į specialiai ta proga organizuojamą koncertą – padėkos vakarą rėmėjams“, – nurodė E.Jasutytė – Mažintė.
Priminsime, kad pernai rugsėjį Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčioje kviestiniams svečiams ir bendruomenės žmonėms koncertavo žinomi Lietuvos klasikinės muzikos atlikėjai. Koncertą organizavo pianistas D. Mažintas, išgarsėjęs visai ne savo muzikiniu talentu, o skandalu dėl išsilavinimo, kuris kilo, kai jis buvo kultūros viceministru.
D.Mažintas tuomet sakė bedžiaugiantis ,,atradęs“ Troškūnus. Jis 2020-ųjų metų rudenį pažadėjo bažnyčiai surinkti lėšų fortepijonui pirkti ir sukurti šiame mieste erdvę pasaulinio lygio muzikantų pasirodymams.
Subūrė naują orkestrą
Prieš keletą dienų „Dvasinės atgaivos ir kūrybos centras“ atsiuntė „Anykštai“ pranešimą spaudai – jame pasakojama apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro Garbės dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Donatas Katkus sukvietė jaunuosius muzikus burtis į orkestrą ir kartu su profesionalais, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro muzikantais, rugpjūčio 7 dieną surengė pasirodymą Troškūnuose.
Šiuo tikslu Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno ansamblio erdvėse surengta savaitės trukmės stovykla, į kurią susirinko būsimieji muzikos profesionalai, grojantys styginiais instrumentais. Stovyklos vadovu tapo profesorius D. Katkus, improvizacinių grojimų duetų grupėse dirbo pianistas D. Mažintas, muzikos pedagogai Martynas Švėgžda von Bekker ir Kristina Domarkienė, kurie dalijosi praktiniais patarimais. Buvo numatyti ir kviestiniai lektoriai, svečiai. Kaip skelbiama pranešime spaudai, tai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas, kultūros renginių organizatorė, vaikų teatro studijos „Mes“ vadovė, režisierė ir visuomenininkė Jolanta Pupkienė, kūno bei šokio ir judesio terapeutė Kamilė Pundziūtė.
Su naująja organizacija nenori turėti nieko bendra
Po to, kai portalas anyksta.lt paviešino „Dvasinės atgaivos ir kūrybos centro“ pranešimą spaudai apie maestro D.Katkaus Troškūnuose buriamą naują orkestrą, „Anykšta“ sulaukė Anykščių kultūros centro renginių organizatorės Jolantos Pupkienės telefono skambučio. Redakcijos ji prašė iš pranešimo spaudai išimti jos pavardę, kur ji yra minima kaip kviestinė lektorė.
„Nieko bendra su šia stovykla neturiu ir nenoriu turėti“, – savo motyvus redakcijai aiškino J.Pupkienė.
Apie tai, kad koreguosime jų atsiųstą pranešimą spaudai, informavome „Dvasinės atgaivos ir kūrybos centro“ atstovę E.Jasutytę-Mažintę. Ji sakė, kad dar prieš keletą dienų sėdėjusi Troškūnų vienuolyne prie vieno stalo su J.Pupkiene ir kalbėjusi, kad ši būsianti stovyklos kviestine lektore.
„Tačiau ji vėliau atsisakė, motyvuodama, kad neturinti laiko, nes jį reikia skirti pačios rengiamam festivaliui“, – sakė ji.
Sako, kad atėjo jau į paruoštą „dirvą“
Priminsime, kad pernai rudenį buvusiam kultūros viceministrui D.Mažintui pareiškus, kad jis visame pasaulyje garsins Troškūnus, bažnyčiai dovanos fortepijoną, Anykščių kultūros centro renginių organizatorė J.Pupkienė į tai sureagavo gan kritiškai, pasipiktino D.Mažinto Lietuvos radijui duoto interviu žodžiais. „D.Mažintas ateina į jau paruoštą kultūrinį lauką. Iš jo interviu supratome, kad jo komanda atrado Troškūnus. Ne jis atrado Troškūnus: juos atrado Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius. Ir žiūrovas Troškūnus atrado per didelį, kruopštų, nesavanaudį mūsų darbą. Mums svarbiausia, kai žiūrovai sako, kad atvažiavo į renginius kaip į savo namus, o ne į valdiškus koncertus.
Mes norime, kad būtų vertinama tai, kas Troškūnuose jau padaryta. Po rugsėjo 6-os dienos koncerto per Lietuvą buvo paskleista žinia, iš kurios troškūniečiai susidarė vaizdą, kad D.Mažinto organizuotas koncertas Troškūnus gelbėjo nuo dvasinio bado.
Tačiau juk to, kas šiuo metu vyksta Troškūnuose, link mes ėjome 30 metų“, – tuomet kalbėjo J.Pupkienė, pabrėždama, kad viso to nebūtų buvę be Troškūnų klebono Sauliaus Filipavičiaus indėlio.
Tęsia vienuolių misiją
„Dvasinės atgaivos ir kūrybos centras“ yra registruotas adresu Troškūnai, Vytauto gatvė 21. Jis veikia dar tik penkis mėnesius, o dirba jame vienintelė E.Jasutytė-Mažintė.
„Turime DAIKC – „Dvasinės atgaivos ir kūrybos centrą“, kuriam svarbiausia, jog kiekvienas atvykęs jaustųsi laisvas būti savimi, rastų įkvėpimą kūrybai, organizuotų renginius ir edukacines veiklas, dalyvautų mūsų komandos inicijuojamuose projektuose ar tiesiog užsuktų pailsėti, kokybiškai praleistų laisvalaikį ir savyje atrastų tai, ką sunku pamatyti skubančioje miesto rutinoje, kitaip tariant, patirtų „vienuolyno efektą“.
Mano didžiausias noras, kad ir toliau būtų įgyvendinami visuomenei naudingi darbai per kultūros, švietimo ir dvasinio ugdymo prizmę. Tokią misiją čia vykdė prieš kelis šimtmečius įsikūrę vienuoliai, o jų darbus įspūdingai tęsė dvasininkas Saulius Filipavičius, kurio dėka ši vieta jau tris dešimtmečius yra atgimusi ir džiugina žmones.
Tikiu, kad geriausias būdas kurti gražius ir prasmingus darbus yra bendradarbiaujant, o ne vadovaujant, tad DAIKC veikla yra paremta „co-creation“ principu. Kviečiu kiekvieną, veikiantį mokslo, meno ar dvasinio ugdymo srityje, prisijungti prie DAIKC bendruomenės ir kultūrą kurti drauge, dalytis idėjomis, bendrauti ir bendradarbiauti!“ – apie šios organizacijos tikslus ir siekius skelbia „Dvasinės atgaivos ir kūrybos centro“ vadovaujančioji partnerė E.Jasutytė – Mažintė.
462739 914882Magnificent process! 270409
Lietuva-pasidomėkit, kiek per 30 metu Lietuvoje pastatyta vandens reguliavimo irenginiu(uztvanku) arba rekonstruota…. Kaip suprantu dar vis gyvuoja Sajudžio nuostata apie pelkiu grąžuma ir ivairove… Apie hidritechniniu statiniu nauda nenorima ir net diskutuoti-tipo kak čia reikia… Geriau jau mergeles intrigėle sugalvos užtvanku tematika……www.now37.com
Pupkienė taip ir tebevaikšto su vaikais su šluota po visus miestelio kampus, o dvasinio centro įkūrėjai su kavos puodeliais po vienuolyno kiemą. Geras dvasinės atgaivos ir ATJAUTOS kontrastas.
Tas dvasinis atgaivos centras iš viso kažkoks svetimkūnis. Tai jau kažkam bažnyčios dvasinei atgaivai nebeužtenka?
Viešpatie, kokia Pupkienės geležinė kantrybė, užuojauta.
O pažado baigti vidurinį mokslą ir išlaikyti brandos egzaminus nedavė ? Ar tik man vienam atrodo, kad tai pigiausias piarinis bandymas pasišildyti ne prie savo rankomis užkurto židinio ?
Ne tik jums, o ir daug kam taip atrodo…
Na va, dabar aišku. „Estonija”. Rimtas instrumentas.
Dovanotam arkliui į dantis niekas nežiūri
Robertai neišsisukinėk! Atsakyk konkrečiai į konkretų klausimą.
Tas pats per tą patį! Tai koks tas fortepijonas? Kieno, kur ir kada pagamintas? Kaip vadinasi? Kokios spalvos? Kaip skamba? Naujas ar restauruotas antikvarinis? Negi sunku supažindinti su dovanotuoju instrumentu?
Senas. Juodas. Estonia.