Žlugus grandioziniam projektui – ant Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio pastatyti medinę pilį, net menkos piliakalnio priežiūros problemos sunkiai sprendžiamos. Dar pernai mokslų daktarai – istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela – į rajono vadovus kreipėsi raštu, ragindami nepalikti piliakalnio likimo valiai, bet didesnio dėmesio istorinis objektas vis dar nesulaukė.
Ne pirmi metai šiaurės vakarinis papilys atkirstas – nėra kam suremontuoti sulūžusių laiptų ir liepto. O pietrytinio papilio šlaite šiemet atsirado smegduobė, kuri užlyginta tik po portalo anyksta.lt publikacijos.
Daug auklių, o vaikas be galvos
Pietrytiniame papilyje pastatytą medinį pilies bokštą eksploatuoja Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio Žukausko memorialinis muziejus, o kelių hektarų piliakalnis bei papiliai yra valstybinė žemė. Dalis kelio, nuo plento vedančio ant piliakalnio, nutiesta per privačių asmenų sklypus.
Anykščių rajono vicemeras Dainius Žiogelis „Anykštai“ sakė, jog kai buvęs rajono vadovas Kęstutis Tubis susiruošė ant piliakalnio statyti medinę pilį, sklypas pagal panaudos sutartį iš valstybės buvo perduotas savivaldybės žinion. Dabartinė rajono valdžia panaudos sutartį nutraukė ir sklypą grąžino valstybei. „Vieną kartą reikia pasidalyti įtakos zonas. Sklypas yra valstybės, tad sklypo savininkas – Nacionalinė žemės tarnyba“, – „Anykštai“ aiškino D.Žiogelis. Jis tvirtino, kad piliakalnį ir papilius privalo prižiūrėti valstybinė institucija – Anykščių regioninis parkas, nes jie yra parko teritorijoje.
Visgi panašu, kad Šeimyniškėlių piliakalnis yra nelyginant principinis Anykščių rajono valdžios priešas, nes ir Anykščių mieste esama nemažai teritorijų ar sklypų, kurie nėra savivaldybės nuosavybė, tačiau tie žemės lopiniai taip demonstratyviai nepaliekami nešienauti. „Palatavio piliakalnio laiptus savivaldybė sutvarkė. Kainavo gal 3 ar 4 tūkst. eurų. Ten taip pat ne mūsų teritorija. Tačiau nereikia norėti, kad viską darytų tik savivaldybė“, – kalbėjo rajono vicemeras.
Savivaldybė kaip stručiai…
Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka „Anykštai“ sakė, kad rajono valdžia elgiasi kaip stručiai. „Sukiša galvas į smėlį ir apsimeta, kad niekas nevyksta“, – rajono vadovų požiūriu piktinosi K.Šerepka.
Jis sakė, kad kartą per valstybines institucijas bandė gauti finansavimą šiaurės vakarinio papilio laiptų remontui, bet nepavyko. „Mes savo lėšomis nieko padaryti negalime. Nelyginkim regioninio parko ir savivaldybės biudžeto“, – kalbėjo Anykščių regioninio parko direktorius.
Jis tvirtino, kad šiemet per aplinkos apsaugos rėmimo programą gavo lėšų šienavimui. Pinigų, pasak K.Šerepkos, užteko vienam Šeimyniškėlių piliakalnio, kurio bendras plotas apie 6 ha, ir 0,5 ha teritorijos prie Daumantų atodangos nušienavimui. Darbą atliko samdyta įmonė.
Duobę užpylė verslininkai
Apie pietrytinio papilio smegduobės užlyginimą K.Šerepka kalbėjo, kad ieškojo problemos sprendimo būdų. K.Šerepka „Anykštai“ sakė: „Pasikalbėjome su archeologais ir nutarėme, kad kito kelio nėra – smegduobę reikia užpilti žemėmis“. Kurį laiką šalia duobės stūksojo supilta žemių krūva: pasak K.Šerepkos, laukta reikalingos technikos. „Atvežti trys sunkvežimiai – apie 30 kub.m žemių. Užpylus smegduobę žemėmis, užkirstas kelias tolesniam šlaito plovimui ir išsaugotas kultūros paveldas“, – kalbėjo K.Šerepka. Anykščių regioninio parko direktorius K.Šerepka vylėsi, kad Šeimyniškėlių priešpilį galbūt pavyks sutvarkyti ir be piniginių išlaidų. „Anykščių rajono savivaldybė kalbėjosi su tais, kurie galėtų atvežti žemių. Tai bus jų parama ir indėlis į Anykščių žemių tvarkymą“, – sakė K.Šerepka. Paprašius įvardyti, kas tie geradariai, K.Šerepka sakė, kad pagelbėjo netoliese Pilies gatvės rekonstrukciją atliekanti molėtiškių įstaiga UAB „Melingos“ keliai. „Statybininkų buvo paprašyta ir jie tris sunkvežimius žemių atvežė“, – sakė K.Šerepka.
Dėl duobės užlyginimo pavyko susitarti su Ryčiu Juodeliu. Verslininkas atsiuntė techniką ir papilio šlaitas buvo sutvarkytas.
Kelias visiems reikalingas
Piliakalnis apniokotas neįvykusių statybų, nes pilies pamatų poliai buvo į žemę sugręžti, o vėliau išlupti lauk. D.Žiogelis mano, kad reikėtų žemių ir ant piliakalnio viršaus užvežti ir taip statybų padarinius likviduoti. Paklaustas, ar tokia invazija į istorinį objektą nėra rizikinga, vicemeras atsakė retoriniu klausimu – „o skylių gręžimas nebuvo invazija?“
Rekultivuoti į piliakalnį vedančio kelio, kuris nutiestas, kai buvo susiruošta statyti medinę pilį, kol kas nesiruošiama. „Kai pakalbam, tai ir tam pačiam K.Šerepkai kelias yra patogus, ir kultūrininkams, rengiantiems šventes ant piliakalnio, yra gerai“, – dėstė rajono mero pavaduotojas.
Grįžtama į tarybinius laikus
Mokslo daktarai G.Zabiela ir T.Baranauskas pernai raštu savivaldybei priminė, kad Šeimyniškėlių piliakalnis tarybiniais metais buvo apaugęs krūmais ir jam sutvarkyti įdėta daug pastangų. Mokslininkai mūsų piliakalnį tyrinėjo 1990-2006 metais ir tvirtina, kad Šeimyniškėlių piliakalnis yra geriausiai ištyrinėtas iš visų Lietuvos piliakalnių.
Dr. G. Zabiela ir dr. T. Baranauskas pernai apie šiaurės vakarų papilį savivaldybei rašė: „Laiptai, kuriais buvo galima iš piliakalnio patekti į šiaurės vakarinį papilį, sulūžo ir yra uždaryti, lankytojai nebegali apžiūrėti viso komplekso. Nešienaujama ir neprižiūrima piliakalnio aplinka kelia grėsmę, kad piliakalnis, jo šiaurės vakarinis papilys ir jų apžvalgos zona vėl apaugs menkaverčiais medžiais ir krūmais ir visos ilgametės jų atidengimo bei parodymo visuomenei pastangos nueis niekais.
Susidaro įspūdis, kad šis objektas, nesirealizavus pilies statybos projektui, yra tiesiog paliktas likimo valiai. Tačiau tai yra žinomas Lietuvoje istorijos ir archeologijos paminklas, iki šiol traukiantis turistus. Jo nepriežiūra daro gėdą Anykščių kraštui, menkina jo, kaip kurortinės vietovės, įvaizdį ir nuvilia su Lietuvos istorija norinčius susipažinti turistus.
Prašome jus atkreipti dėmesį į Šeimyniškėlių komplekso būklę ir skirti dėmesio bei lėšų jo pastoviam tvarkymui ir priežiūrai. („Savivaldybei – mokslininkų raginimas neapleisti Šeimyniškėlių piliakalnio“ (Robertas ALEKSIEJŪNAS, „Anykšta“ 2020 12 15).
Kai toks mokslininkų požiūris, tai ko norėti iš Lietuvos? Už kiek sidabrinių pasidavėt Mamonui?
Kokie dar mokslininkai? Jie nori medžius kirsti, jie prieš Lietuvą. Dar vienaa Gediminas kalną nori padaryti? Kiek tokiems mokslininkams sumokėjo Sorošas?
Kaip galima kirsti medžius? Pradžioje pradeda nuo mažų krūmų, o po to net iki apie nešė storas liepas kerta. Gėda Baranauskui ir tam kitam.
Suniokojo piliakalnį. Biznelis nepavyko.. Mokslininkai, ar ginet nuo išdarkymo piliakalnį. Ar rūpėjo tiktai visokios doktorantūros.. Labai liūdna.