Karaliaus Kazimiero Jogailaičio diena Anykščiuose lapkričio 7 d. užbaigiama programa „Anykščių karališkasis kalendorius“

Istorija nesiekia pačios pradžios. Pro neįžvelgiamą amžių nuotolį pradžią regi ir atskleidžia tik mitai – sakmės, legendos ir padavimai.  Anykščių mitinis pasaulis įgijo istorinio laiko pavidalus tik rašytiniais dokumentais bei archeologinių tyrimų artefaktais. Iš esmės net šiandien nėra aiški  riba tarp mitinių Anykščių ir istorinio miesto laiko, kurį atskleidžia moksliškai įvertinti šaltiniai. Pirmieji tikri Anykščių miesto dokumentai yra karalaičio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio, vėliau tapusio ir Lenkijos karaliumi, sprendimai, kuriuose pirmą ir antrą kartą 1440 ir 1442 paminėti Anykščiai ir jame esantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras Anykščiuose, prie Anykštos. Tad pagal Europos miestų ir miestelių datavimo tvarką karaliaus Jogailos sūnui Kazimierui Jogailaičiui, pirmąkart ištarusiam Anykščių vardą ir priėmusiam ypač svarbius Anykčių raidai sprendimus, priklauso Anykščių įkūrėjo garbė, kaip kad Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui – pagonių karaliui (taip jis save vadino), parašiusiam garsųjį 1323 sausio 25 d. laišką Europos Hanzos sąjungos miestams, priklauso Vilniaus įkūrėjo garbė. Kaip žinoma, pagal šiame laiške tris kartus lotyniškai ištartą Vilniaus vardą Vilna skaičiuojami miesto metai nuo sausio 25, kada 2023 mūsų sostinė minės 700 jubiliejų.

          Bajorų Nykščių, Onykščių ir Onykštienių ar Onų Nykštienių vardus mininčiuose  miglotuose Anykščių miesto pradžios romantiniuose padavimuose  (archeologas prof. G. Zabiela įrodė, kad ant Kalitos kalno jokio dvaro, jokio bajoro Nykščio namų visai nebuvo, nes ten nėra vandens ir jokia istorinė gyvenvietė ant tokio kalno negalėjo įsikurti ir gyvuoti) nerandame istorinės miesto pradžios. Ji – prie Anykštos, kaip kad tiksliai ir aiškiai dingusio Anykščių karališkojo dvaro lokaciją įvardino karalius Žygimantas Augustas, iš Anykščių 1557 m. rugpjūčio 9 d. laiško Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui pabaigoje lotyniškai užrašęs: “Datum ex castris apud Onixium amnem, IX die Augusti, anno Domini MDLVII, Regni nostri XXVIII –  parašyta iš mūsų pilies prie Anykštos upės rugpjūčio  9 dieną 1557- aisiais Viešpaties ir 28-aisiais mūsų viešpatavimo metais”).

     Šiandien akivaizdu, jog 581 metus nuo pirmojo paminėjimo gyvuojantis Anykščių miestas prasidėjo nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro prie Anykštos, prie kurio ir kūrėsi miestelis, nuo XX a. III dešimtmečio tapęs vienu iš Lietuvos kultūros svarbiausių centrų. Tad Anykščių – Laimės žiburio miesto pradžia tikrai yra karališka, pirmąkart karalaičiui Kazimierui Jogailaičiui 1440 m. iš Trakų ištarusiam Anykščių vardą ir paminėjusiam miestelio centrą – dvarą, kurį jis pavedė valdovo valia valdyti Radvilai Astikaičiui („Suteikėme mūsų maršalkai ponui Radvilai Astikaičiui mūsų dvarą Anykščiuose. Rašyta Trakuose, 1440 m. liepos 22 dieną.”), o po dviejų metų pats karalaitis Kazimieras Jogailaitis, jau pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, lankosi Anykščiuose, apsistoja Lietuvos didžiųjų kunigaiščių dvare prie Anykštos, ką patikimai skelbia šio valdovo, greit tapusio ir Lenkijos Karaliumi, itinerariumas. Ypatingai svarbus Anykščiams ir trečias valdovo Kazimiero Jogailaičio sprendimas. Kaip reziumuodama mokslinius tyrimus teigia dr. Vaida Kamuntavičienė, studijos apie Anykščių Šv. Mato parapiją XVII – XVIII a. autorė, “praktiškai visi istorikai sutaria, kad Anykščių parapija iškilo Kazimiero Jogailaičio laikais, jis yra jos fundatorius, o jo valią įvykdė – bažnyčios surentimu pasirūpino – tuometinis jo vietininkas Anykščiuose”. (valdovo vietininku Anykščiuose 1442-1452 m. buvo Radvila Aistikaitis).

        Nėra įmanoma suvokti, kodėl Anykščių miesto įkūrėjas Kazimieras Jogailaitis, savo karališkojo dvaro plėtimu ir parapijos įkūrimu nulėmęs šio miestelio pradžią, neturi Anykščiuose jokių atminties ženklų, kaip nėra niekaip paženklintas ir dingęs karališkasis dvaras prie Anykštos, kuriame kaip žinoma tikrai lankėsi karaliai Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas Vaza su gausiomis garsiausių didikų palydomis.

         Anykščių menų centras, jau surengęs trijų karališkųjų dienų aktualizavimo renginius kovo 5, rugpjūčio 19 ir rugsėjo 15, rytoj, lapkričio 7 d. 15 val. kviečia į Sakralinio meno muziejaus salę ne tik išsamiai susipažinti, kaip Kazimieras Jogailaitis susijęs su Anykščiais, bet kartu kultūros visuomenė kviečiama permąstyti, ką iš esmės šis valdovas reiškia Anykščiams ir šiandien, kaip jo svarbą ir vertę išreikšti dabartyje konkrečiais atminties ženklais. Kultūros popietėje „Karaliaus Kazimiero Jogailaičio diena Anykščiuose“ bus pristatyta vieno kūrinio paroda – nežinomo XIX a. dailininko nutapytas portretas „Karaliaus Kazimieras Jogailaitis“. Renginyje vilnietis istorikas Simonas Matulevičius kalbės tema „Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis ir Anykščiai: valdovo 1442 lapkričio 7 dienos vizitas, istoriniai sprendimai, jų vertė ir svarba kurortinio miesto dabarčiai ir ateičiai“, o  iš Anykščių kilusi senosios dailės tyrinėtoja muziejininkė Dalia Tarandaitė komentuos meno kūrinius tema „Karalius Kazimieras Jogailaitis dailėje“ ir pristatys nežinomo XIX a. dailininko nutapytą portretą „Karaliaus Kazimieras Jogailaitis“ iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Renginyje koncertuos Viktorija Smailytė (arfa). Po pranešimų įvyks šių eilučių autoriaus moderuojamas pokalbis „Kaip Anykščiai galėtų įamžinti pirmą kartą miesto vardą paminėjusio valdovo atminimą, kokie šio ir kitų karalių, kurie lankėsi Anykščiuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare prie Anykštos, aktualizavimo projektai padėtų Anykščiams tapti Europos karališkųjų kurortų bendruomenės nare“. 

      Lieka tikėtis, kad anykštėnai bus dėmesingi šioms temoms ir apsilankys Sakralinio meno centre, o „Anykščių kultūros kalendorius“, sumaniai ir veikliai organizuotas Ritos Babelienės, taps naujo Anykščių tapatybės vektoriaus formavimo gera pradžia ir suteiks stiprių impulsų ateičiai.

Vytautas Balčiūnas