Amiliutė sapnuoja, kaip skiepijasi nuo koronos
Skiepas, rimtas ir naudingas,
Žmogui baisiai reikalingas.
Jau be jo net ir grabe
Yr sunku gulėt. Deja.
Skiepijimą ji sapnuoja,
Blaškosi sapne, vaitoja.
Macną švirkštą smertis ima,
Traukias naująją vakciną.
Jėzusmarja! Kokia smarvė!
Tarsi rūktų Jono kalvė.
Adata – ilga ilga, –
Štai ir …kelio pabaiga.
Blyksi saulė pro langelį,
Šildo ledą, švelniai kelia.
Markstos lovoj Amiliutė –
Sukasi galva truputį.
Sėdimąją čiupinėja –
Guzo ieško, tyrinėja.
Bet, deja, jai vakcina
Skiriama tiktai sapne.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas