Vytautas BALČIŪNAS
Istorija nesiekia pačios pradžios. Pro neįžvelgiamą amžių nuotolį pradžią regi ir atskleidžia tik mitai ir jų atspindžiai sakmėse, legendose ir padavimuose. Anykščių mitinis pasaulis istorinio laiko pavidalus įgijo tik rašytiniais dokumentais bei archeologinių tyrimų artefaktais.
Iš esmės net šiandien nėra aiški riba tarp mitinių Anykščių ir istorinio miesto laiko, kurį atskleidžia moksliškai įvertinti šaltiniai.
Pirmieji tikri Anykščių miesto dokumentai yra karalaičio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio, vėliau tapusio ir Lenkijos karaliumi, sprendimai, kuriuose ir pirmą, ir antrą kartą (1440 m. ir 1442m.) paminėti Anykščiai ir čia, Anykščiuose, prie Anykštos upės, esantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Tad pagal Europos miestų ir miestelių datavimo tvarką karaliaus Jogailos sūnui Kazimierui Jogailaičiui, pirmąkart ištarusiam Anykščių vardą ir priėmusiam ypač svarbius Anykščių raidai sprendimus, priklauso Anykščių įkūrėjo garbė, kaip kad Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui – pagonių karaliui (taip jis save vadino), parašiusiam garsųjį 1323 sausio 25 d. laišką Europos Hanzos sąjungos miestams, priklauso Vilniaus įkūrėjo garbė. Kaip žinoma, pagal šiame laiške tris kartus lotyniškai ištartą Vilniaus vardą Vilna skaičiuojami miesto metai, o 2023-iųjų sausio 25 mūsų sostinė minės 700 metų jubiliejų.
Bajorų Nykščių, Onykščių ir Onykštienių ar Onų Nykštienių vardus mininčiuose miglotuose Anykščių miesto pradžios romantiniuose padavimuose (archeologas prof. G. Zabiela įrodė, kad ant Kalitos kalno jokio dvaro, jokio bajoro Nykščio namų visai nebuvo, nes ten nėra vandens ir jokia istorinė gyvenvietė ant tokio kalno negalėjo įsikurti ir gyvuoti) nerandame istorinės miesto pradžios. Ji – prie Anykštos, kaip kad tiksliai ir aiškiai dingusio Anykščių karališkojo dvaro lokaciją įvardijo karalius Žygimantas Augustas, iš Anykščių 1557 m. rugpjūčio 9 d. laiško Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui pabaigoje lotyniškai užrašęs: „Datum ex castris apud Onixium amnem, IX die Augusti, anno Domini MDLVII, Regni nostri XXVIII – parašyta iš mūsų pilies prie Anykštos upės rugpjūčio 9 dieną 1557- aisiais Viešpaties ir 28-aisiais mūsų viešpatavimo metais”).
Šiandien akivaizdu, jog 581 metus nuo pirmojo paminėjimo gyvuojantis Anykščių miestas prasidėjo nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro prie Anykštos, prie kurio ir kūrėsi miestelis, nuo XX a. III dešimtmečio tapęs vienu iš svarbiausių Lietuvos kultūros centrų. Tad Anykščių – Laimės žiburio miesto – pradžia tikrai yra karališka, pirmąkart karalaičiui Kazimierui Jogailaičiui 1440 m. Trakuose ištarusiam Anykščių vardą ir paminėjusiam miestelio centrą – dvarą, kurį jis paskyrė valdovo valia valdyti Radvilai Astikaičiui („Suteikėme mūsų maršalkai ponui Radvilai Astikaičiui mūsų dvarą Anykščiuose. Rašyta Trakuose, 1440 m. liepos 22 dieną.”), o po dviejų metų pats karalaitis Kazimieras Jogailaitis, jau pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, lankosi Anykščiuose, apsistoja Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare prie Anykštos, o tai patikimai skelbia šio valdovo, greit tapusio ir Lenkijos karaliumi, itinerariumas. Ypač svarbus Anykščiams ir trečiasis valdovo Kazimiero Jogailaičio sprendimas. Kaip reziumuodama mokslinius tyrimus teigia dr. Vaida Kamuntavičienė, studijos apie Anykščių Šv. Mato parapiją XVII – XVIII a. autorė, „praktiškai visi istorikai sutaria, kad Anykščių parapija iškilo Kazimiero Jogailaičio laikais, jis yra jos fundatorius, o jo valią įvykdė – bažnyčios surentimu pasirūpino – tuometinis jo vietininkas Anykščiuose” (valdovo vietininku Anykščiuose 1442-1452 m. buvo Radvila Astikaitis).
Nėra įmanoma suvokti, kodėl Anykščių miesto įkūrėjas Kazimieras Jogailaitis, savo karališkojo dvaro plėtimu ir parapijos įkūrimu nulėmęs šio miestelio pradžią, neturi Anykščiuose jokių atminimo ženklų, niekaip nėra paženklintas ir dingęs karališkasis dvaras prie Anykštos, kuriame, kaip žinoma, tikrai lankėsi karaliai Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas Vaza su gausiomis garsiausių didikų palydomis.
Anykščių menų centras, jau surengęs trijų karališkųjų dienų aktualizavimo renginius kovo 5, rugpjūčio 19 ir rugsėjo 15, rytoj, lapkričio 7 d. 15 val. kviečia į Sakralinio meno muziejaus salę ne tik išsamiai susipažinti su tuo, kaip Kazimieras Jogailaitis susijęs su Anykščiais, bet kultūros visuomenė drauge kviečiama permąstyti, ką iš esmės šis valdovas reiškia Anykščiams šiandien, kaip jo svarbą ir vertę būtų galima išreikšti dabartyje konkrečiais atminimo ženklais. Kultūros popietėje „Karaliaus Kazimiero Jogailaičio diena Anykščiuose“ bus pristatyta vieno kūrinio paroda – nežinomo XIX a. dailininko nutapytas portretas „Karalius Kazimieras Jogailaitis“. Renginyje vilnietis istorikas Simonas Matulevičius kalbės tema „Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis ir Anykščiai: valdovo 1442 lapkričio 7 dienos vizitas, istoriniai sprendimai, jų vertė ir svarba kurortinio miesto dabarčiai ir ateičiai“, o iš Anykščių kilusi senosios dailės tyrinėtoja muziejininkė Dalia Tarandaitė komentuos meno kūrinius tema „Karalius Kazimieras Jogailaitis dailėje“ ir pristatys nežinomo XIX a. dailininko nutapytą karaliaus Kazimiero Jogailaičio portretą, priklausantį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniams. Renginyje koncertuos Viktorija Smailytė (arfa). Po pranešimų vyks šių eilučių autoriaus moderuojamas pokalbis „Kaip Anykščiai galėtų įamžinti pirmą kartą miesto vardą paminėjusio valdovo atminimą, kokie šio ir kitų karalių, kurie lankėsi Anykščiuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare prie Anykštos, aktualizavimo projektai padėtų Anykščiams tapti Europos karališkųjų kurortų bendruomenės nariu“.
Lieka tikėtis, kad anykštėnai bus dėmesingi šioms temoms ir apsilankys Sakralinio meno centre, o „Anykščių kultūros kalendorius“, sumaniai ir veikliai organizuotas Ritos Babelienės, taps gera ir prasminga naujo Anykščių tapatybės vektoriaus formavimo pradžia, kuri suteiks stiprių impulsų ateičiai.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė, informacinis rėmėjas – laikraštis rajono visuomenei „Anykšta“.
