Birutė Venteraitienė
Lapkričio 27 d. (šeštadienį) Anykščių viešojoje bibliotekoje vyko tradicinis anykštėnų kraštotyrininkų sambūris-seminaras „Draugaukime-bendraukime-bendradarbiaukime“. Į sambūrį, nepabūgęs gausaus sniego, iš Vilniaus atvyko Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos narys, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Turizmo ir etnokultūrinio ugdymo skyriaus metodininkas Arvydas Ščiukaitis, iš Panevėžio atskubėjo šviesaus atminimo prof. Osvaldo Janonio bendražygė, Surdegio praeities tyrinėtoja Valentina Vatutina. Renginyje dalyvavo didžioji dauguma Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narių, o tarp jų ir Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.
Draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius renginio pradžioje pasveikino jubiliejus švenčiančius kraštotyrininkus: Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkę Ligita Matulienę ir istoriką, leidėją, visuomenininką, Anykščių krašto Garbės ambasadorių Ukrainoje Virginijų Strolią.
Sambūryje pranešimus skaitė kraštotyrininkai, mintimis dalijosi svečiai.
Tema „Patirtys, renkant medžiagą ir leidžiant Strolių giminės knygą“ mintimis dalijosi kraštotyrininkas V. Strolia. Jis pristatė giminaitės Vandos Strolaitės-Zinienės parengtą kraštotyros studiją „Strolių giminės knyga“ ir papasakojo, kaip buvo renkama medžiaga ir nuotraukos būsimajai knygai, atskleidė, kad leidybiniam darbui buvo suburta profesionalų komanda. V. Strolia patarė kraštotyrininkams, kurie ateityje pasiryš leisti savo giminių istorijas, nepatingėti paskaityti tarpukario spaudą, pasidomėti to meto papročiais bei madomis.
Bibliotekininkė L. Matulienė perskaitė pranešimą „Petras Biržys ir pirmasis Anykščių kraštotyros leidinys“, kuriame pristatė literato bei kraštotyrininko P. Biržio, pasirašiusio Akiro slapyvardžiu, 1928 m. išleistą pirmąją lietuvišką knygą apie Anykščius. Kraštotyros monografija „Anykščiai“ buvo Akiro sumanytos serijos „Lietuvos miestai ir miesteliai“ spaudinys. Į leidinį P. Biržys sudėjo legendas apie Anykščių miesto kilmę, kitą vertingą istorinę medžiagą. Aštuoniasdešimties puslapių knygelėje pateikiama rašytojo Antano Vienuolio kūrinio „Vėžys“ ištrauka, pristatomi literatūros klasikai Antanas Baranauskas bei Jonas Biliūnas, kiti garsiausi to meto anykštėnai. Knyga iliustruota nuotraukomis. Politikė, pedagogė, Kovo 11-osios Akto signatarė Irena Andrukaitienė kalbėjo tema „Svarbiausi žmonės gydytojos, rašytojos, poetės, vertėjos, visuomenininkės Vandos Didžiulytės gyvenime“. Savo pranešime I. Andrukaitienė atskleidė Vandos Didžiulytės vidinio pasaulio grožį. Pranešėja papasakojo apie V. Didžiulytės meilę motinai Liudvikai Didžiulienei bei savo dukrytei Vandytei, pateikė faktus apie Didžiulių šeimos atstovės artimą draugystę su rusų literatūros klasiko Antono Čechovo broliu Michailu ir jo seserimi Marija bei bičiulystę su poete Salomėja Nėrimi.
Muziejininkas, kraštotyrininkas Raimondas Guobis pasidžiaugė savo naujuoju leidiniu „Kelminio pasaka: Zenono Valuntos skulptūrų karalystė“ (2021 m.), prisiminė svarbiausius tautodailininko gyvenimo faktus, apžvelgė Z. Valuntos sukurtų medžio skulptūrų karalystės ženklus.
Žodį taręs Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos narys A. Ščiukaitis pasidžiaugė anykštėnų surengtu sambūriu ir perdavė Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko profesoriaus Liberto Klimkos sveikinimus ir atsiprašymą, kad negalėjo atvykti. Mintimis apie pastarųjų metų atradimus dalijosi draugijos pirmininkas T. Kontrimavičius. Muziejininkas džiaugėsi, kad jam pavyko surasti prieškario Anykščių teisėjo Antano Gerulaičio pėdsakus ir sudėlioti šio teisininko biografiją.
Dėmesys asmeninėms bibliotekoms
VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja A. Berezauskienė, aktyviai tyrinėjanti žymių anykštėnų asmenines bibliotekas, pasiūlė ateinančiais metais visą seminarą paskirti asmeninėms bibliotekoms. Ji akcentavo, kad asmeninėms bibliotekoms skiriamas per mažas dėmesys, o jos saugo daug informacijos. Renginio metu kraštotyrininkas Artūras Šajevičius parodė savo asmeninėje dinastinėje bibliotekoje sukauptus retus ir senus leidinius su įvairiais įrašais, spaudais bei kitais nuosavybės ženklais. A. Šajevičius kalbėjo: „Anksčiau nežinojau, kas yra kraštotyra. Bet, pasirodo, aš toje kraštotyroje gyvenu“. Pats tyrinėdamas savo namuose išsaugotą senelių biblioteką, jis išsiaiškino, kad minėtas knygas tarpukariu skaitė garsūs anykštėnai, o jo šeimos išsaugotoje namų bibliotekoje yra nemažai knygų, priklausiusių kitiems žymiems asmenims: dvarininkams Hopenams ir Okuličiams. A. Šajevičius Anykščių viešajai bibliotekai padovanojo rašytojo Felikso Bernatovičiaus 4 tomų istorinį romaną „Pojata, corka Lezdejki albo Litwini w XIV wieku“ („Pajauta, Lizdeikos duktė, arba Lietuviai XIV amžiuje“), išleistą 1898 m. Varšuvoje.
Kraštotyrininkų knygų derlius
Šio straipsnio autorė, bibliotekininkė Birutė Venteraitienė, parengusi išleistų kraštotyrininkų knygų apžvalgą, pristatė parodą „2020–2021 metų anykštėnų kraštotyrininkų darbų derlius“(2021 m.). O derlius tikrai gausus – daugiau kaip dvi dešimtys knygų, tarp kurių net šešios kraštotyrininko R. Guobio išleistos knygos, gamtos kraštotyrai priskirta S. Obelevičiaus knyga „Imunitetą stiprinantys augalai“ (2021 m.) ir vienas iš reikšmingiausių Anykščių krašto istorijai skirtų leidinių – 2020 m. parengta ir išleista kraštotyrininko, pedagogo Gintaro Ražansko knyga „Anykščių Jono Biliūno gimnazija“.
Paroda „Kalendoriai skaičiuoja metus“
Sambūryje nemaža dėmesio sulaukė paroda „Kalendoriai skaičiuoja metus“, kurioje eksponuojami kalendoriai iš bibliotekininkės, kraštotyrininkės L.Matulienės kišeninių kalendoriukų kolekcijos. Savo kišeninių kalendoriukų kolekcijoje ji yra sukaupusi arti 3000 kalendorių. Pasak kalendoriukų savininkės, pradžią jų rinkimui davė draudimo agentai, kurie, ateidami į namus, su savo pasiūlymais palikdavo ir kalendoriukų. Taip jie pradėjo kauptis. Aktyviai kalendoriukus Ligita kolekcionuoja jau daugiau kaip dešimt metų. Kaip tikra kraštotyrininkė, ji sukaupė beveik visą Anykščių regioninio parko kalendoriukų kolekciją, kurioje ir pirmieji 2000–2006 metų egzemplioriai su senuoju Regioninio parko logotipu. Tik kelių kalendoriukų trūksta, kad būtų surinkti visi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus išleisti kalendoriai. L. Matulienės kolekcijoje taip pat yra ir Anykščių turizmo centro, Anykščių vyno gamyklos, įvairių Anykščių krašto organizacijų, įmonių bei anykštėnų politikų kalendoriukai. Ligitos sukaupta kalendoriukų kolekcija yra dalis Anykščių krašto istorijos, atspindinčios vieno ar kito laikotarpio aktualijas, įvairią reklamą, politinius įvykius. Tai tarsi dalis jos kraštotyrinės veiklos.
Pranešimais ir pažintimis su parengtomis parodomis sambūris nesibaigė. Bendrystės išsiilgę kraštotyrininkai diskusijas tęsė prie kavos puodelio.
Tautvilio Užos nuotr.
Kiek gi galima visur kaišioti Guobio nuotrauką? Atrodo, kad jis tik vienintelis rajone ( o gal ir visoje Lietuvoje) knygų leidėjas, kraštotyrininkas, fotografas, menininkas, muziejininkas. Jau atsibodo. Juk yra ir daugiau žmonių, vertų paminėjimo, laikraščių publikacijų. Tiesiog sudievintas paprastas žmogus.