Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę vasaros pabaigoje, sėkmės būtų sulaukusios keturios politinės partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo bei konservatoriai su krikščionimis demokratais.
Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę vasaros pabaigoje, sėkmės būtų sulaukusios keturios politinės partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo bei konservatoriai su krikščionimis demokratais.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 24-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu rinkimuose dalyvautų visi tokią teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausiai jų balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją – 17 proc.
Antroji pagal populiarumą, jeigu Seimo rinkimai būtų vykę rugpjūtį, būtų buvusi Darbo partija. Ją būtų parėmę 16 proc. rinkėjų.
Tvarkos ir teisingumo partija, kurią būtų pasirinkę 10 proc. suaugusių šalies gyventojų, pagal galimų Seimo mandatų skaičių liktų trečia.
Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus būtų balsavę 8 proc. rinkėjų.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui iki sėkmės pritrūktų poros dešimtųjų procento.
Kitų politinių jėgų patekimas į įstatymų leidžiamąją valdžią nebūtų tapęs realybe – joms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. visų galinčių dalyvauti rinkimuose piliečių balsų.
Po 3 proc. rinkimų teisę turinčių šalies gyventojų rugpjūčio mėnesį būtų balsavę už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, Naująją sąjungą (socialliberalus), Liberalų ir centro sąjungą bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą.
Už partiją „Jaunoji Lietuva” bei Krikščionių partiją būtų balsavę apie 2 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Dar mažiau – po 1 proc. – potencialių rinkėjų būtų parėmę Žemaičių partiją, Lietuvos liaudies partiją, Tautos prisikėlimo partiją bei Socialistinį liaudies frontą.
Kitas partijas palaikytų po pusę procento ar mažiau rinkėjų.
Per mėnesį nuo liepos 2 procentiniais punktais padidėjo Darbo partijos ir partijos Tvarka ir teisingumas palaikymas.
2 procentiniais punktais sumenko reitinge pirmaujančios Socialdemokratų partijos rėmėjų dalis.
Ketvirtadalis – 23 proc. – respondentų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per Seimo rinkimus arba jie sakė neketiną dalyvauti parlamento rinkimuose.
