Nors dauguma Lietuvos gyventojų žino, kad užtvankos iš lėto marina upes ir kenkia natūraliai žuvų migracijai. Tačiau ne kiekvienas žmogus galėtų nurodyti paprastą išeitį. Tyrimas atskleidė, jog gana didelė dalis visuomenės užmerkia akis prieš problemą ir nepripažįsta, kad užtvankos žaloja gamtą.
Dar rudenį atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug 3 iš 5 gyventojų yra girdėję, kad užtvankos kenkia gamtai. Tačiau tik kas antras žmogus galėjo pasakyti, kad užtvankas derėtų demontuoti ir taip išlaisvinti upes – atkurti natūralią jų tėkmę.
„Apklausa parodė, kad gyventojai viena ausimi yra girdėję apie tai, kad užtvankos kenkia žuvų migracijai. Nors daug didesnė žala yra būtent vientisos ekosistemos suskaldymas, maistmedžiagių kelio sutrikdymas ir dėl to smarkėjantis upių ir jų priekrančių bioįvairovės nykimas. Taigi, laukia daug darbo ne tik atsikratant nereikalingomis ir didžiausią žalą darančiomis užtvankomis, bet ir pasakojant apie tai, kokios turi būti sveikos upės ir kuo jos gyvena“, – sako Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Savo aplinkoje gyventojai yra tiek pripratę prie užtvankų, kad net ir matydami avarinę jų būklę nesusimąsto apie saugumą ir metų metais daromą žalą. Stovinčiame vandenyje kaupiasi sąnašos, nyksta vandens gyvūnijos buveinės, žuvys negali įveikti dirbtinių kliūčių. Apskritai, pastačius užtvanką upės ekosistema ima keistis, virsta tvenkinio ekosistema. Pasikeičia augalija ir gyvūnija, o tokių permainų žala ekosistemai yra didžiulė.
Neretai šalies gyventojai nė nenutuokia, kad užtvankų Lietuvos upėse yra tiek daug – apie 1500. Gausybė šalies upių yra tarsi supjaustytos į mažus gabalėlius – suvaržytos užtvankomis.
Apskritai, upių tiesinimas ir tvenkimas yra vertinamas kaip žmogaus piktadarybė gamtai. Mokslininkai yra įrodę, kad gamta dėl žmogaus pastatytų kliūčių ima skursti, nes spartėja ekosistemos permainos, sukeltos cheminių maisto medžiagų. Upėms būdinga biologinė įvairovė vandens telkiniuose mažėja, o dėl uždumblėjimo jie tampa netinkami rekreacijai.
Siekiant prisidėti prie didesnio visuomenės informuotumo, Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra inicijuoja aplinkosauginę visuomenės informavimo kampaniją „Padovanok žuvims atostogas“. Kampanija orientuota į natūralios upių aplinkos atkūrimą, o kampanija siekiama informuoti visuomenę apie užtvankų daromą neigiamą poveikį aplinkai. Informacinė kampanija tęsis iki 2023 m. vidurio.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų rudenį apklausė 1015 respondentų – 18-75 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Reprezentatyvia apklausa siekta išsiaiškinti šalies gyventojų informuotumą apie užtvankų daromą poveikį gamtai.
Linui Šulskui skandalas netrukdo daryti politinę karjerą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Anykščių skyriaus pirmininko Kęstučio Tubio pavaduotoju šeštadienį, gruodžio 14-ąją, išrinktas Anykščių rajono mero K.Tubio...
glupstva
Sprogdint reikia
Kas is komentatoriu galetu atspeti, nezinant temos, kaip galima atpazinti kad straipsnis propogandinio tipo… Beje as nesakau kad sis straipsnis butent toks, bet jei imti bet ka, kazkokia nauja metodika, reklamuojama technologija, preke, kaip galima nezinant temos atpazinti, kad greiciausiai tai muilo burbulas? Koki bendra desninguma panasus straipsniai turi, nors tai nera simtaprocentine taisykle..
Tiek to… Objektyvus straipsniai neturi „Marginalizavimo” (kvailinimo) fenomeno.. Mokslininkas aiskins faktus ir suprasdamas, tai kad moksle labai retai tiesa yra viena, neprades irodineti kokie jus durniukai, kad daugumas to nezinote..
yra rubikiu ezero ustvanka nuverst
pirmoj eilei sprogdinam kauno hesu ir baiksma anyksciu ustvanku
Tuoj virusai i6naikins žmoniją, nebereikės nei elektrinių, nei tvenkinių, nei žemės dirbti, nei laistyti. Viskas taps „Černobilio džiunglėmis” ir bus tikras rojus. Ne taip mokslininkai siūlo daryti?