Dešimtadalis Lietuvos gyventojų nuo oro pavojaus galėtų slėptis kolektyvinės apsaugos statinių rūsiuose ar jų cokoliniuose aukštuose, sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
„Apie 10 proc. gyventojų galėtų pasinaudoti kolektyvinės apsaugos statiniuose esančiais rūsiais arba cokoliniais aukštais, kurie, mūsų nuomone, šiai dienai labiau būtų pritaikyti, jeigu to prireiktų, karo atveju“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė jis.
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas nurodė, kad šios vietos yra tinkamos apsisaugoti nuo oro pavojaus.
„Mūsų prielaida, kad rūsiai ir cokoliniai aukštai, visų pirma, pranašumą gyventojų gyvybei ir sveikatai suteikia dėl oro pavojaus. Mes kalbame apie viršslėgį, apie sprogmens sukeliamas skeveldrų poveikį ir panašiai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė jis.
PAGD atstovo teigimu, iš viso kolektyvinės apsaugos statiniuose galėtų tilpti 43 proc. gyventojų, tačiau dauguma jų – 34 proc. – galėtų slėptis tik antžeminiuose aukštuose, kurie nuo aviacinių smūgių neapsaugo.
„Jei kalbame apie gyventojų perkėlimą į antžeminę dalį, tai yra mintis, kad jie yra evakuojami į saugias vietas, jei jie neturi jokio prieglobsčio, stogo virš galvos“, – sakė M. Kanapickas.
Jo teigimu, dalis šių statinių rūsių yra „neblogos būklės“, tačiau ilgesnį laiką jose slėptis būtų sudėtinga.
„Dalis tokių rūsių nėra tinkamai įrengti patenkinant žmogaus būtinuosius poreikius – savaitei ar dviem, bet, jeigu mes kalbame apie priedangos klausimą, valandai, dviem ar parai – jokių problemų, galima būtų tas patalpas naudoti kaip priedangą“, – aiškino PAGD atstovas.
Inventorizuoja alternatyvas
Vidaus reikalų viceministras teigė, kad Lietuvoje iš viso yra apie 2 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, 1,2 tūkst. jų turi rūsį ar cokolinį aukštą. Tačiau PAGD inventorizuoja ir jų alternatyvas – požemines perėjas, garažus.
Šiuo metu mes inventorizuojame kitų statinių galimus plotus, kurie yra žemesnėje nei nulio grindų altitudėje. (…) Preliminariai vertinant, tose patalpose mes galėtumėm talpinti apie 1,2 mln. žmonių“, – teigė M. Kanapickas.
„Tai praktiškai sudarytų 45 proc. gyventojų“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau vidaus reikalų ministrė Agnė BIlotaitė sakė, kad ministerija iš Registrų centro yra surinkusi informaciją apie gyventojų rūsius, požemines automobilių stovėjimo aikšteles, cokolinius daugiabučių aukštus.
Pasak jos, šiose vietose „tikrai galėtų rasti priedangą visi Lietuvos gyventojai“, tačiau tik teoriškai, nes minėtų statinių būklė nėra žinoma.
Vis dėlto M. Kanapicko teigimu, privačių rūsių PAGD inventorizuoti neketina: „Visuotinės inventorizacijos neplanuojame, nes tai yra labai dideli skaičiai.“
Pareigūnas paragino gyventojus pačius susitvarkyti daugiabučių namų rūsius, kad, iškilus potencialiam pavojui, juose būtų galima slėptis.
Atskiras žymėjimas
Kolektyvinės apsaugos statiniai, skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui, žymimi specialiuoju ženklu – lygiakraščiu mėlynos spalvos trikampiu oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu.
Paklaustas apie galimą alternatyvių vietų žymėjimą, V. Dmitrijevas sakė, jog šis klausimas yra svarstomas.
„Kai pradėjome diskusiją, mes galvojome apie atskirą žymėjimą būtent tokių statinių, tačiau visiškai atskiro padaryti neįmanoma ir galbūt nėra prasmės. Bet, žinoma, tų papildomų objektų, kurie bus identifikuoti, žymėjimas yra būtinas, pradedant nuo mūsų interaktyvaus žemėlapio“, – teigė politikas.
„Ženkliukas šiai dienai yra universalus. (…) Atskiras žymėjimas – ateities diskusija“, – pridūrė jis.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota daugiau kaip 200 tūkst. įvairių pastatų –gyvenamųjų namų, daugiabučių, komercinės ir kitos paskirties pastatų – turinčių įregistruotus rūsius ar cokolinius aukštus.