Rimantas VANAGAS, apie fotomenininką, žurnalistą Joną Junevičių: „Atsitiktinai atklydęs prašalaitis paprasčiausiai užfiksuos jam patikusį vaizdą, o grynakraujis Rubikių čiabuvis iš anksto žino, kokia čia liejasi ryto žara ir vakaro gaisai, kuo gali nustebinti krištolo skaidrumo pirmasis ledas, lyg pro didinamąjį stiklą atveriantis pasakišką gelmių pasaulį”.
Kodėl Vanagas brėžia skirtį tarp vietinių ir atvykusių? Talentingas fotomenininkas fotografuoja ir prigimtas vietas, ir pasaulį, gaudamas puikų rezultatą. Gal Vanagas nori pasakyti, kad jei anykštėnas rašo apie Anykščius, tai čia jau super, o jei ne anykštėnas, tai jau nieko gero? Man regis, kad tai – dirbtinė skirtis, dirbtinis skirstymas. Junevičius didelis menininkas ir dokumentininkas ne dėl to, kad anykštėnas, o dėl to, kad talentingas ir kūrybingas kūrėjas. Kiek iš Anykščių kilusių rašytojėlių, kepančių knygas kaip bandeles ir nieko nesukuriančių kokybiško, išliekamo, ir kiek iš kitur kilusių kūrėjų, kurie atpažįsta Anykščių ypatingumą ir vertę. Todėl manau, kad ne anykštietiškumas svarbiausia mąstant apie puikią J. Junevičiaus knygą, o albumo atverta kokybė, kintantys ir stebinantys ypatingos erdvės reginiai.
Negali Vanagas be demagogijos ir tiek. Jei ka giria, tai pergiria, jei peikia, tai perpeikia. Juk tuo sakiniu is esmes nieko nepasakyta, bet skamba labai isdidziai kaip koks Anyksciu didysis varpas. O tiesa paprasta – Jonas Junevicius yra tikras profesionalus meistras ir taurus, mielas ir paprastas zmogus. Stebuklas, kad tokiu asmenybiu dar esama, ir laime sutikti toki zmogu ir menininka.
Kodėl Vanagas brėžia skirtį tarp vietinių ir atvykusių? Talentingas fotomenininkas fotografuoja ir prigimtas vietas, ir pasaulį, gaudamas puikų rezultatą. Gal Vanagas nori pasakyti, kad jei anykštėnas rašo apie Anykščius, tai čia jau super, o jei ne anykštėnas, tai jau nieko gero? Man regis, kad tai – dirbtinė skirtis, dirbtinis skirstymas. Junevičius didelis menininkas ir dokumentininkas ne dėl to, kad anykštėnas, o dėl to, kad talentingas ir kūrybingas kūrėjas. Kiek iš Anykščių kilusių rašytojėlių, kepančių knygas kaip bandeles ir nieko nesukuriančių kokybiško, išliekamo, ir kiek iš kitur kilusių kūrėjų, kurie atpažįsta Anykščių ypatingumą ir vertę. Todėl manau, kad ne anykštietiškumas svarbiausia mąstant apie puikią J. Junevičiaus knygą, o albumo atverta kokybė, kintantys ir stebinantys ypatingos erdvės reginiai.
Ar neatsibodo pyktį lieti. Pyktis grožiui kenkia.
Pritariu, nepuošia vanago tai tikrai, netaps kanarėle ar žalvarniu
Negali Vanagas be demagogijos ir tiek. Jei ka giria, tai pergiria, jei peikia, tai perpeikia. Juk tuo sakiniu is esmes nieko nepasakyta, bet skamba labai isdidziai kaip koks Anyksciu didysis varpas. O tiesa paprasta – Jonas Junevicius yra tikras profesionalus meistras ir taurus, mielas ir paprastas zmogus. Stebuklas, kad tokiu asmenybiu dar esama, ir laime sutikti toki zmogu ir menininka.
Pats demagogas