s{: „Pamanyk tik: „pagerbia paprastus žmones dalyvavimu“. Susireikšminimas nesvietiškas. Tie „paprasti žmonės“ neretai daug žmogiškesni, vertingesni, kultūringesni už tuos „pagerbiančiuosius“.
Keista, kad dar iš viso tokios kategorijos naudojamos kaip „paprasti žmonės”, tai – kraupi atgyvena. Kiekvienas žmogus yra neįkainuojama vertybė, ir mažiau, ir daugiau žinomas – visai nesvarbu. Tas žinomumas nei padidina, nei sumažina žmogaus vertės. Tarp mero ir valytojos, tarp atletiško vyro ir suvargusios senutės nėra jokio esmės skirtumo. Dar svarbiau suprasti, kad viešos pareigos – mero, vicemero ir kt. niekam neprideda nei išmanymo, nei kompetencijos, nei gebėjimo. Meras Obelevičius ir šiaip biologas Obelevičius nei truputį dėl pareigų nesiskiria, o pajėgia tik tiek suvokti, kiek pajėgia. Gi Anykščiuose galvojama, kad jei jau meras, jei jau direktorius, tai jau savaime dėl pareigų aukštesnis žinojimas, gilesnis suvokimas. O yra priešingai – kuo didesnės pareigos, tuo mažesnis susivokimas elementariuose dalykuose. Tad teiginys „pagerbia paprastus žmones” yra tuščia demagogija ir užgauli, neprotinga retorika.
Keista, kad dar iš viso tokios kategorijos naudojamos kaip „paprasti žmonės”, tai – kraupi atgyvena. Kiekvienas žmogus yra neįkainuojama vertybė, ir mažiau, ir daugiau žinomas – visai nesvarbu. Tas žinomumas nei padidina, nei sumažina žmogaus vertės. Tarp mero ir valytojos, tarp atletiško vyro ir suvargusios senutės nėra jokio esmės skirtumo. Dar svarbiau suprasti, kad viešos pareigos – mero, vicemero ir kt. niekam neprideda nei išmanymo, nei kompetencijos, nei gebėjimo. Meras Obelevičius ir šiaip biologas Obelevičius nei truputį dėl pareigų nesiskiria, o pajėgia tik tiek suvokti, kiek pajėgia. Gi Anykščiuose galvojama, kad jei jau meras, jei jau direktorius, tai jau savaime dėl pareigų aukštesnis žinojimas, gilesnis suvokimas. O yra priešingai – kuo didesnės pareigos, tuo mažesnis susivokimas elementariuose dalykuose. Tad teiginys „pagerbia paprastus žmones” yra tuščia demagogija ir užgauli, neprotinga retorika.