Praėjus valstybiniams brandos egzaminams, vis dar netyla diskusijos apie matematikos egzaminą – šiais metais šio egzamino neišlaikė rekordiškai daug Anykščių rajono abiturientų – net 40,86 proc. (Lietuvoje matematikos egzamino neįveikė 35 proc.) .
Klausiame – ar valstybinis matematikos brandos egzaminas yra reikalingas visiems abiturientams? Galbūt reiktų grąžinti mokyklinį egzaminą? O gal jo apskritai būtų galima atsisakyti?
Danutė MAŽVYLIENĖ, Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos direktorė:
„Mano nuomone, svarbu šį egzaminą laikyti. Juk yra sakoma, kad matematika – visų mokslų motina.
Esu ne matematikė, o biologė, bet laikiau matematikos stojamąjį egzaminą, prieš tai labai daug dirbusi, nes nepasižymėjau loginiu mąstymu. Buvo tokie reikalavimai ir didelio darbo dėka – tiek mano, tiek mokytojos – man pavyko.
Vaikų gebėjimai nėra vienodi, todėl reikėtų atsisukti į individualią vaiko pažangą, todėl, mano nuomone, nebūtų blogai grąžinti mokyklinį matematikos brandos egzaminą. Aš dirbu progimnazijoje ir vaikams – aštuntokams – tie egzaminai atrodo kažkur toli už horizonto, todėl jie tos motyvacijos ne visada turi. Bet manau, kad pradmenis turi visi gauti: pasikartosiu – matematika yra visų mokslų motina. Tai logikos mokslas, be kurio turbūt joks kritinis vaiko mąstymas yra negalimas.
Progimnazijoje dedame labai daug pastangų, kad kiekvieną vaiką būtų galima išmokyti. Todėl natūralu, kad turi atsižvelgti į vaiko individualias galimybes, į aplinkybes, nes yra ir socialinis kontekstas, ir vaiko prigimtiniai dalykai. Vėliau, paauglystėje, aplinka daro labai didelę įtaką vaiko vystymuisi, dažnai krinta motyvacija. Todėl reikia individualaus priėjimo prie kiekvieno vaiko.
Tam tikrų matematikos dalykų galima išmokyti kiekvieną vaiką. Kiek teko stebėti pamokas, analizuoti rezultatus, kaip bebūtų keista, pradinėse klasėse vaikams matematika sekasi geriau nei lietuvių kalba. Tai – labai konkretus mokslas ir dažnai tai, kas yra konkretu, aišku, dėsninga, vaikams sekasi geriau.“
Sovietmečiu ne dauviau kaip pusė mominių baigę mokyklas studijuodavo aukštosiose mokyklose. Nes nesugebėdavo tam pasiruošti, truko gabumų. Manau, kad šiais laikais reikia griežta (realiai)i verinti ir reikaluti iš besi.okančių. ne paslagis, kad šiaid laikais gal tk kas dešimtas baigęs aukštąją mokyklą sugeba dirbti, nes vargais negalis baigę , o dibti nrsugebės.
Taip,tas tiesa…bet…ismokinom jaunima be atsakomybes,be pagarbos zmogui-garbina jaunoji karta tik intrigas,patycias-pinigus ir kapitala….taip,ta daro ne visi bet daugelis….kuo daugiau bobu vaidzioje tuo arciau karas prie Tautos duru….nebeturim gydytoju,mokytoju,kasininku-turim tik intrigas-pilna visur…GAL METAS NUSTOTI VAIDINTI PASAULIO DIDYBE IR NUSILEISTI ANT ZEMES I REALYBE…AR NE TAIP LIETUVA.