
Vytautas BALČIŪNAS
Šis Anykščių miesto gimtadienis penktadienį, liepos 22 d., bus, jei ir ne ryškiausias iš visų buvusių, tai tikrai prasmingiausias, ženklinantis perėjimą nuo apatiško, menkai artikuliuoto turinio šios dienos minėjimo prie aiškaus šventės suvokimo ir jį įprasminančių projektų įgyvendinimo.
Prieš 582 metus 1440 m. liepos 22 dieną pirmą kartą užrašytas Anykščių vardas yra šio puikaus unikalios gamtos ir kultūros miesto bei visų jo narių, visų anykštėnų šventė, nesvarbu, ar jie gyvena Anykščiuose, ar kitur Lietuvoje, ar labiausiai nuo Anykščių nutolusiose pasaulio vietose. Istorikas Simonas Matulevičius, knygos „Valdovai Anykščiuose. Nuo Kazimiero Jogailaičio iki Zigmanto Vazos” (miesto gimtadieniui studiją Anykščių menų centras išleido lietuvių ir anglų kalbomis) bendraautoris, dvarvietėje vyksiančios parodos „Dingusio Anykščių karališkojo dvaro atmintis” kuratorius, šios parodos III stende „Kazimieras Jogailaitis – Anykščių miesto įkūrėjas” taip įvardija pirmojo Anykščių miesto paminėjimo esmę: 1440 metų liepos 22 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras pasirašė Anykščių dvaro dovanojimo, t.y. nurodymo valdyti valdovo įgaliojimu, dokumentą, kuriame skelbiama: „Nuo karalaičio, Didžiojo kunigaikščio Kazimiero. Eišiškių valdytojui, ponui Mantautui. Suteikėme mūsų maršalkai ponui Radvilai Astikaičiui mūsų dvarą Anykščiuose.“ Tai seniausias žinomas Anykščių paminėjimas istoriniuose šaltiniuose. Pagal miestų datavimo tvarką, Didžiajam kunigaikščiui Kazimierui priklauso Anykščių įkūrėjo garbė. Jo priimti sprendimai, kuriuose paminėti Anykščiai 1440 ir 1442, yra pirmieji tikri Anykščių dokumentai.“ O parodos IV stende istorikas taip įvardija kitus šio valdovo nuopelnus Anykščiams: „Ypač svarbus Anykščiams valdovo Kazimiero Jogailaičio sprendimas – Anykščių bažnyčios fundacinės privilegijos suteikimas. Anykščių Šv. Mato parapija iškilo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio laikais, jis buvo jos fundatorius, o jo valios vykdytojas, tai yra bažnyčios statytojas, – tuometinis valdovo vietininkas Anykščiuose kunigaikštis Radvila Astikaitis. Šis sprendimas lėmė Anykščių, kaip religinio, kultūrinio ir švietimo centro, reikšmės augimą.” Istorikas S. Matulevičius, dvarvietėje pristatomos informacinės parodos kuratorius, IV stende atskleidžia valdovo atvykimo į Anykščius svarbą: „1442 metų lapkričio 7 dieną Anykščių dvare lankosi Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras. Tai pirmasis ir seniausias mums žinomas valdovo buvimo Anykščiuose faktas ir antrasis šaltinis, kuriame paminėti Anykščiai. Į Anykščius persikėlė valdovo kanceliarija, čia buvo priimami sprendimai, pasirašomi dokumentai, tad valdovo buvimo metu Anykščiai tapo valstybės sostine. Nėra žinoma, kiek laiko valdovas buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare Anykščiuose. Itinerariumas kitą keliaujančio valdovo buvimą vietą po kelių mėnesių nurodo Birštoną.“
Šie trys informacinės parodos „Dingusio Anykščių karališko dvaro atmintis“ dvarvietėje stendai, kaip ir knygos „Valdovai Anykščiuose. Nuo Kazimiero Jogailaičio iki Zigmanto Vazos”, sutelkia tris svarbiausius faktus, kurie turėtų būti žinomi kiekvienam anykštėnui, nes tai miesto gimtadienio esmė: Anykščių miesto įkūrėjo garbė priklauso lietuviškai kalbėjusiam karalaičiui Kazimierui, 12 metų amžiaus sėdusiam į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, prieš 582 metus Trakų pilyje rašytame dokumente patvirtinusiam Anykščių vardą, o po dvejų metų aplankiusiam šį savo dvarą, fundavusiam pirmąją Anykščių bažnyčią. Iliustracijoje matome jaunutį valdovą, karalaitį, kurio portretą sukūrė dailininkas Aleksander Lesser pagal Matthias‘o Gerung‘o piešinį, skirtą Neubergo pilies gobelenui sukurti. Ačiū anykštėnei menotyrininkei Daliai Tarandaitei: tai jos pastangomis šį kūrinį anykštėnai turi galimybę išvysti pirmą kartą.
Bet kodėl tik šiemet vertingais darbais, pasipylusiais kaip iš gausybės rago, visuomenei pagaliau įsimintinai pristatomi šie Anykščių miesto gimtadienio pagrindai? Juk jau prieš 30 metų knygoje „Anykščiai“, puikiame ir nepralenktam straipsnių rinkinyje, istoriko A. Baliulio nurodytas šis pirmasis Anykščių paminėjimas? Labai gaila, kad 30 metų visai nebuvo daromi svarbūs, būtini darbai: su mokslininkais nebuvo aiškinamasi dėl kilusių abejonių, ar tikrai karalaitis Kazimieras, 1440 m. liepos 22 d. užrašęs miesto pavadinimą Onixti, turėjo galvoje Anykščius, o ne Onuškį ar ką kita. Dar daugiau – pastaruoju metu imta ieškoti argumentų, kad čia greičiausiai turėti galvoje ne Anykščiai, kad nereikėtų pasitikėti istoriko A. Baliulio teiginiu. Laimei, kad istoriko Virginijaus Strolios ir Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininko Tomo Ladigos, Anykščių menų centro vadovų Tomo Tuskenio ir Ritos Babelienės bei miesto savivaldybės darbuotojų bendromis pastangomis, siekiant aiškintis Anykščių kilmę, pernai pasitelkta viena geriausių senosios Lietuvos valstybės tyrinėtojų, daugelio fundamentalių studijų autorė prof. Raimonda Ragauskienė, šiemet baigianti rašyti mokslinę studiją „Karališki Anykščiai – XV-XVIII a.” (knyga turėtų pasirodyti kitais metais, kai vėl minėsime miesto gimtadienį). Visuotinai pripažinta mokslininkė iš naujo analizavo 1440 m. liepos 22 d. dokumento tikrumą, aptarė ir „Anykštoje” pasirodžiusias abejones. Įžvalgioji istorikė atskleidė svarbų faktą, kad Eišiškių seniūnui Mantautui rašytas valdovo pranešimas, jog Radvilai Astikaičiui pavesta valdyti valdovo dvarą Anykščiuose, galėjo būti tiesiog logiškas patvirtinimas, kad pastarajam būtų aišku, jog vakuojanti Anykščių dvaro valdytojo vieta, į kurią Eišiškių seniūnas irgi pretendavo, jau užimta. R. Ragauskienė padarė Anykščiams svarbią ir itin reikšmingą išvadą, kurią rajono meras cituoja penktadienį pristatomos knygos „Valdovai Anykščiuose. Nuo Kazimiero Jogailaičio iki Zigmanto Vazos” įžangos žodyje. Mokslininkė pritaria dr. A. Baliulio tezei, kad pirmasis Anykščių paminėjimas 1440 liepos 22 valdovo laiške yra patikimas ir kad „galimybė sieti 1440 m. dokumentą su pirmuoju Anykščių paminėjimu išlieka.“
Tad Anykščių gimtadienio šventę galime švęsti neabejodami dėl jos tikrumo, nusikratę ironijos bei skepsio, liepos 22 dieną iš naujo įprasmindami pačią šios šventės esmę, nes miesto gimimo diena negali būti kilnojama, ji turi būti švenčiama Anykščiuose ir anykštėnų visame pasaulyje tik liepos 22 d. – ši data nieko bendra neturi su Šv. Onos atlaidais, yra visiškai pasaulietinė miestelėnų šventė, verta ne tik gražiausių kultūrinių ir bendruomeninių renginių, miestiečių sueigų, bendrų iškylų, kiekvienos šeimos iškilmingų vakarojimų tądien savo sode, parke, ar kartu su kaimynais švenčiant bet kur, kur galima susitikti, ruošti vaišių stalą, puošiamą Anykščių herbo bei kitų miesto simbolių atributika, pakelti taurę už mylimą miestą ir jos žmonių klestėjimą.
Šiemet Pasaulio anykštėnų bendrija pasiūlė anykštėnų bendruomenei unikalų projektą – susitikti miesto gimtadienio vakarą prie Antano Baranausko, svarbiausio istorinio asmens, paminklo Vyskupo skvere ir kartu sudainuoti Anykščius. Šventę visi kviečiami pradėti A. Baranausko teksto „Dainu dainelę”, tapusio Anykščių himnu, įstabiu giedojimu ir, tęsiant šimtametę tradiciją, visiems Anykščių istorijos amžiams, pradedant penkioliktu, gyvai sudainuoti po vieną kūrinį, o tiems anykštėnams, kurie jungsis e-būdu iš bet kurios pasaulio vietos, sudainuoti Anykščius kartu su visais gimtojo miesto žmonėmis virtualiai bei pasveikinti su švente Anykščius. Projektas „Sudainuokime Anykščius” liepos 22-osios vakarą tikisi sulaukti visų, kurie myli ir brangina Anykščius, siekia miesto klestėjimo, augimo ir savo dalyvavimu kuria miesto pažangą. O prieš tai dvarvietėje istorijos langas atsivers į Anykščių miesto pradžią. Ją pajusti padės dvikalbės, gausiai iliustruotos knygos „Valdovai Anykščiuose. Nuo Kazimiero Jogailaičio iki Zigmanto Vazos” pristatymas ir instaliacijos, kviečiančios susėsti ratu specialiame krėslų įrenginyje ir apmąstyti stenduose pateiktą Anykščių istoriją. Miesto istorijos ir kultūros puslapių žavesį atskleis Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro Anykščiuose muzikinės tradicijos aktualinimas karališkais muzikos ir šokio akordais. Labai džiugu, kad Daivos Gasiūnienės pastangomis dvarvietės teritorijoje jau sumontuotas dvikalbis informacinis stendas, lietuvių ir anglų kalbomis įvardijantis dvarvietės, kaip vietovės, savitumą ir svarbą, nes iki šiol didžiųjų kunigaikščių dvarvietėje Anykščiuose nebuvo jokio ženklo, tai liudijančio.
Įstabu, kad pagaliau Anykščiai ima visavertiškai švęsti savojo miesto gimimo dieną ir prasmingais bendrais Pasaulio anykštėnų bendrijos, Anykščių menų centro ir savivaldybės projektais suteikia jai aukštąjį nenykstančios prasmės ir tikro vertingumo matmenį.
665934 305113Directories such given that the Yellow Websites need not list them, so unlisted numbers strength sometimes be alive more harm than financial assistance. 347023
Labai grazus ir prasmingas Anyksciu sudainavimas prie Baranausko paminklo, is karto jauciasi Balciuno ideja ir protas.
Jeigu ne Balčiūnas būtų kaimo turgelis ne šventė.
Tiek metu gyvenom ir nezinojom, kad Anyksciu miesto ikurejas – valdovas, o ne koks ten bajorelis buvss nebuves nykstys ir pan. nesamones. Dabar aiskiai viskas ivardinta. Kitamet kviesiu seima sode su kaimynais svesti kartu miesto gimtadieni, o ant torto padarysiu miesto logo. Turiu seno gero vyno, tai svesim karaliskai.
Didžiausi sveikinimai Vytautui. Tikrai daugumos naujų idėjų sumanytojui. Su didžiausiais linkėjimais.
Ačiū, Vytuk, labai gražiai parašei