Inkūnų Aušros vartų Dievo Motinos Bažnyčios 80-mečio minėjime koncertavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana”.
Laimas FERGIZAS
Paskutinę liepos mėnesio dieną, po įspūdingais ir kartais netgi triukšmingais renginiais džiuginusios miesto šventės, anykštėnai atgauti kvapo ir sielos ramybės rinkosi į Šimonių girią. Iškilmingomis šventomis mišiomis ir koncertu Inkūnų kaime buvo paminėtos Švč. Aušros vartų Dievo Motinos Bažnyčios 80-metis.
Koncertavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“ ir solistai. Pasak renginio idėjos autorės ir organizatorės Barboros Domarkaitės, tai buvo jau trečiasis, vainikuojantis jubiliejinius parapijos metų renginius sekmadienis, subūręs klasikos mėgėjus į pilnut pilnutėlę Inkūnų bažnyčią.
Specialiai svečiams rengtoje programoje skambėjo ir klasikų, ir šiuolaikinės bažnytinės muzikos kūriniai, atliekami Simonos Liamo (sopranas), Barboros Domarkaitės (smuikas), Nikita Nekh (smuikas, Ukraina), Roberto Beinario (obojus). Koncerto rėmėjai – Anykščių rajono savivaldybė, Lietuvos nacionalinė filharmonija.
Po koncerto vyko agapė (lietuviškai – suneštinės vaišės). Nepaisant kilusio lietaus, maisto gėrybės buvo sudėtos ant bendro stalo. Buvo bendraujama su atlikėjais, pasakojama apie savo veiklas, apgailestaujama, kad vos užaugę medžiai yra negailestingai kertami, taip neleidžiant susiformuoti sengirėms aplink Inkūnus, puikią ir unikalią kurortinę vietovę. Vaišėse greičiausiai buvo suvalgytas vietinės sūrių gamintojos Reginos saldaus pieno sūris su vaisiais. Svetimėjančioje visuomenėje ši unikali agapės tradicija, realizuota Inkūnų kaime, vis dar išlieka gyvybinga.
Kaip „Anykštai” pasidžiaugė Šimonių girios bendruomenės organizatorė ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai komunikacijos vadovė Monika Petrulienė, Anykščiai Lietuvoje išsiskiria tuo, kad čia kiekvieną savaitgalį užsukę svečiai kaskart randa originalių, nekasdienių renginių, veiklų ar vietų gamtoje.
Gyventojų dėmesys aplinkai – čia taip pat išskirtinis. Pasak Vilniuje gyvenančios anykštėnės, rūpintis gamta, skirti laiko menui juos įpareigoja pirmasis Lietuvos ekologas – poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas, sukūręs „Anykščių šilelį“.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos autobusas užstrigo Lašinių kaime Šimonių girioje 
Atsigaunančia dvasios ramybe, profesionalios muzikos sustiprintu nuotaikos pakilumu miško bažnyčioje džiaugėsi ir Viešintų parapijos kunigas Mindaugas Šakinis. Jis kvietė prisiminti ir malda padėkoti tiems žmonėms, kurie prieš 80 metų aukojo savo pinigus ir darbą, kad išsipildytų jų svajonė – iškiltų medinė Inkūnų bažnyčia.
Nedidelis, vos kelių sodybų kaimelis, supamas miškų, įsikūręs ant Šventosios upės kranto, žymus ne tik tuo, kad turi savo bažnyčią, kurioje vykstantys renginiai sujungia pavienius, miškuose išsibarsčiusių vienkiemių gyventojus. Medinė Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia pastatyta per karą – 1942 m.. Inkūnų kaimo ir jo aplinkinių vienkiemių gyventojai, net šalį siaubiant svetimtaučių kariniams daliniams, sugebėjo įgyvendinti svajonę – pastatyti savo maldos namus. Be to, per Šventąją nutiestas kabantis tiltas, kad į bažnyčią galėtų ateiti ir kitapus upės gyvenantys Mikierių apylinkių žmonės.
Internetiniame naujienų portale anyksta.lt kviečiame peržiūrėti Laimo Fergizo filmuotą medžiagą iš Šv.mišių, koncerto ir agapės – iš viso 4 videofragmentus.
Yra tikėjimo laisvė.
Tubis netiki, ir priesaikoje |Dievo vardo nemini.
Tai kokio b….o tada valkiojasi po visas šventas mišias visame rajone, gal kokias gyvenimo nuodėmes bando išsipirkti, ar čia dėl berazamūmių rinkėjų tik prieš rinkimus vaidelenasi
Pijarčikai liepė.
Šv. Mišios bažnyčioje yra ten dalyvaujančių tikinčiųjų šventų apeigų ceremonija. Verta komercinio portalo žurnalistui ir redaktoriui tai žinoti ir filmuoti ar fotografuoti ir naudoti tą filmuotą medžiagą dėl komercinių straipsnių publikavimui tik gavus parapijos klebono sutikimą.
Tokie iš po skverno filmavimai labai primena sovietinių agentų darbo metodus. Te atleidžia jiems Dievas už nuodėmes.
Parapijiete, jei Jūs gyvenate sovietinio mentaliteto lygmenyje, tai ir sėdėkite ten. Reikia Didžiuotis ir Džiaugtis, kad tokio lygio atlikėjai ir menininkai atvyksta į šią puikią šventovę. O jei Jūs pakliuvote į objektyvą, laikyti to nuodėme žurnalistų atžvilgiu yra bukumo požymis.
bukinti kitą asmenį taip pat etikos suvokimo ir moralės neturėjimo požymis. Kritika pareikšta dėl Šv. Mišių proceso ir dalyvių filmavimo ir fotografavimo, o ne dėl koncerto ir jo atlikėjų filmavimo.
Tai tas pats jeigu ”žurnalistas” uždarbiaudamas ateitų į gydymo įstaigą ir imtų filmuoti procedūriniame kabinete pacientų ir medikų darbą be išankstinio suderinimo ir asmenų sutikimo.
Gėda dėl tokio visuomenės neišprusimo ir žurnalistų etikos neturėjimo.
Jei žmogus taip išsigando kamerų, kad jam vaidenasi sovietmetis, tai tegu užsideda skarelę ir sėdi kamputyje. Šiaip bažnyčia yra vieša vieta, o jei kas lenda po skvernu ir to nemato, tai jau jų problemos. Vadinkime daiktus tikrais vardais.
Vargas tiems, kuriuos auklėjo ateistai, komunistai, bedieviai ir jiems ištikimi koloborantai.
Ko neišmokino šeimoje, to bendrinėmis visuomenės etikos normomis neįdėsi į sąmonę.
Puikūs reportažai ir pasakojimas apie šventę girios kaimo šventovėje. labai ačiū autoriui Laimui ir „Anykštai”!
Ačiū,kad suteikėte galimyb3