Gruzijos chameleonas: tarp Europos ir Azijos (IX dalis. Batumis)

Nusileidę iš Svanetijos pasiekėme pajūrį ir paskutines kelionės dienas tingiai leidome Batumio kurorte. Nakvynės paieškos vėl nekainavo energijos – prie mus atvežusio mikroautobuso iš kažkur atsirado buto nuomotojas, tas pats vairuotojas mus pavežėjo iki buto. Keturios paros dviejų kambarių bute keturiems kainavo 300 dolerių. Matėm, kaip buto šeimininkas vairuotojui mokėjo komisinius. Rimgaudas išsiaiškino, jog klientą atvežusiam vairuotojui mokami 10 proc. sandorio sumos komisiniai. Taigi, neatsitiktinėje vietoje mikroautobusas sustojo ir buto nuomotojas neatsitiktinai tuoj pat pasirodė…

Nusileidę iš Svanetijos pasiekėme pajūrį ir paskutines kelionės dienas tingiai leidome Batumio kurorte. Nakvynės paieškos vėl nekainavo energijos – prie mus atvežusio mikroautobuso iš kažkur atsirado buto nuomotojas, tas pats vairuotojas mus pavežėjo iki buto. Keturios paros dviejų kambarių bute keturiems kainavo 300 dolerių. Matėm, kaip buto šeimininkas vairuotojui mokėjo komisinius. Rimgaudas išsiaiškino, jog klientą atvežusiam vairuotojui mokami 10 proc. sandorio sumos komisiniai. Taigi, neatsitiktinėje vietoje mikroautobusas sustojo ir buto nuomotojas neatsitiktinai tuoj pat pasirodė…

Pliažas ir koks kilometras nuo pliažo puikiai sutvarkyta. O tolstant nuo jūros Batumis prastėja, prasideda „alia” turkiški kvartalai su gatvės turgumi, seniai remonto nemačiusiais namais.
Gruzijoje daug išmaldos prašytojų. Šiuo verslu užsiimantys žmonės naudoja įvairią strategiją: matėme ir jaukiai miegantį vaikiną, šalia salia „lovos” padėjusį aukų dėžutę, ir luošus išmaldos prašytojus. O dažniausiai prašytojai dirba lauko kavinėse. Jei susigraudinai ir davei kokiam vaikui pinigėlį, vadinasi, ramiai nebepasėdėsi, verslo „partneriai”, pajutę gerą vietą, pradės eiti virtinėmis. Tbilisyje naktį prikibo du vaikai. Vienam daviau pinigėlį. Tada pinigų pareikalavo ir antrasis. Negavęs – čiupo už kojos. Kitas vaikas apsivijo antrąją koją. Gerai, kad vaikščiojau ne vienas, tai šiaip ne taip tuos prielipus nukrapštėm.
Batumyje iš turistų stengiamasi iščiulpti pinigėlius, tačiau kažkodėl mokamos paslaugos neerzino. Kartais net linksmino… Pavyzdžiui, pliaže pastatytos surenkamos persirengimo kabinos. Šalia jų gultuose guli „verslininkai”, renkantys po 50 tetrių (75 centai) už naudojimąsi kabina. Name, kuriame gyvenome, mokamas liftas. Jis pajuda tik tada, kai į senovinį telefono automatą įmeti smulkų pinigėlį.
Batumyje jautiesi saugiai. Policininkų tankis yra turbūt 1 vienetas pareigūnų į 10 kvadratinių metrų. Kita vertus, mes ir BAM-o traukiniuose jautėmės saugūs. Bet gal to saugumo priežastis yra aritmetinė – 4 vyrai, kurių bendra masė kokia 400 kilogramų. Reikia labai jau entuziastingai nusiteikusių chuliganų…
Pliaže labai daug armėnų. Tie neturi savo jūros, tai važiuoja pas kaimynus. Gruzinai nurodė, kad armėnus galima lengvai atskirti iš maudymosi kostiumėlių – vyrai su aptemptomis iki pusės šlaunų glaudėmis, o armėnės moterys, gruzinų supratimu, rengiasi per daug iššaukiančiai, per daug atvirais kostiumėliais. Nors niekas Batumio pliaže su stringais nevaikšto, kaip yra įprasta Jaltoje.
Pliaže iš neturėjimo kas veikti galima megzti kontaktus, bet niekas labai įkyriai į akis nelindo. Tik vienas apgirtęs Gruzijos armėnas bandė atskleisti valstybines paslaptis. „Armėnija – Rusijos įtakoje, o Gruzija laikosi tik JAV dėka”, – pasakojo armėnas. Man ne ši žinia pasirodė įdomi, bet kad jis būdamas girtas, prieš tardamas šią frazę apsižvalgė, prislopino balsą…
Ir Batumyje dingsta elektra. Kartą elektra dingo, kai mes važiavome liftu. Bandėme kraštytis lauk. Moteriškė, pamačiusi pro įstrigusio lifto plyšį kyšančią galvą, išmintingai paklausė: „O Jūs ką čia veikiate?”. Paaiškinome: „Žaidžiam slėpynių…”. Moteris, regis, liko patenkinta…
Šalia Batumio – garsus botanikos sodas. Po 1912 metais A.Krasnovo įkurtą 111 ha ploto sodą važinėja naujutėlaičiai elektriniai traukinukai. Profanui didelė dalis augalų žavesio nekelia, bet pamatyti žydintį bananą, bambukų giraitę ir šimtamečius eukaliptus įdomu. Patiko ir pokalbis su botanikos sode sutikta azerbaidžaniete. „A, tai jūs – iš Lietuvos. Žinau, Pabaltijys. Pabaltijys taip pat juk prie Juodosios jūros?”, – pavydžiai pratarė moteris. Be reikalo ji po tą botanikos sodą vaikšto, nepadės…

Trumpai

Batumis. Svarbiausias Gruzijos kurortas yra trečias pagal gyventojų skaičių šalies miestas po Tbilisio ir Kutaisio. Batumyje – 140 tūkst. gyventojų. Mieste yra naftos perdirbimo, mašinų gamybos, lengvosios pramonės įmonių. Klimatas – subtropinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 4-6 laipsniai šilumos, vidutinė liepos temperatūra – 20-23 laipsniai.
Adžarija. Tarybiniais metais buvo suformuotos Abchazijos (sostinė Suchumis) ir Adžarijos autonominės respublikos (sostinė Batumis) Gruzijos sudėtyje. Po Gruzijos nepriklausomybės paskelbimo, Abchazijoje vyko karai, šią teritoriją kontroliuoja Rusija. Abchazai yra tauta, turinti savo kalbą. Adžarai nėra tauta – tai gruzinų etninė grupė. Jie kalba gruzinų kalba, tačiau išpažįsta islamą.

„Minties” leidykla išleido „Anykštos” žurnalisto Vidmanto Šmigelsko kelionių apybraižų knygą „Kryptis-Rytai”. Knyga iliustruota fotomenininko Rimgaudo Šlekio nuotraukomis.
Leidinyje pasakojama apie keturių bičiulių: anykštėnų Ričardo Skvarnavičiaus, Aido Gilio, V. Šmigelsko ir vilniečio Rimgaudo Šlekio – keliones po buvusią Tarybų Sąjungą.

Knygą sudaro trys skyriai: Iš Rusijos – be pykčio (Maskva-Krasnojarskas, Severobaikalskas-Nižnij Angarskas-Ulan Udė, Turka-Ust Barguzinas-Svetoj Nos-Olchonas Irkutskas, Sliudenka, Baikalas-Ulan Ude, Krasnojarskas); Kelionė į Koktebelį (Karpatai-Moldova-Padniestrė-Odesa-Krymas); Gruzijos chameleonas: tarp Europos ir Azijos (Tbilisis-Sighnaghi-Alazani slėnis-Lagodekhi-Tušetija-Stepantsminda-Goris, Boržomis-Svanetija-Batumis, Tbilisis)

Knygą „Kryptis-Rytai” galima nusipirkti ir internetu –  http://www.mintis.eu/kelions-ir-apie-jas/910-kryptis-rytai.html