Sriubiškiams jau prigijo sriubų gimtinės pravardė, mat kaimą kasmet garsina Sriubų šventė.
Gailutė KUDIRKIENĖ
Sriubiškių kaimui Rokiškio rajone pavadinimą paliko sriubą sriaubęs Biškis? O gal ir kitaip buvo, kas čia dabar besupaisys. Bet faktas, kad Sriubiškiuose gyvena labai daug Sriubiškių, – ne iš piršto laužtas. Štai ne taip seniai žmonių tokia pavarde suskaičiuota net septyniolika. O kiek dabar?
Gardu buvo, puodai ištuštėjo
Tuoj po Žolinės Sriubiškių kaime nuvilnijo tradicinė šventė „Sriubiškiai – sriubų gimtinė“.
Sriubas renginiui virė net 8 vietinės šeimininkės ir vienas vyriškis. Jo sriuba buvo pavadinta „Linksmąja“.
„Jei būtų buvę negardu, puodai nebūtų ištuštėję“, – patikino bendruomenės pirmininkė ir šventės organizatorė Laima Kaladienė.
Anot jos, kelių rūšių sriubų buvo privirta 130 porcijų, dalyviai viską sukirto, liko tik vienas samtelis šaltibarščių.
„Mat vaikai šaltos sriubos kažkodėl nenorėjo“, – stebėjosi moteris.
Sriubos ne šiaip iš katilo pilstytos, o pristatytos kaip vietinių sukurto vaidinimo dalis. Jo personažai: iš šio kaimo kilęs kareivis, gebąs sriubą išvirti iš kirvio, sužadėtinė, tėvas, motina ir tinginė sesuo.
Net senolė užsimanė šokinėti
Kartu su savo artimaisiais ir kaimynais sriubas skanavo ir 90-metė sriubiškietė Elvyra Veščiūnienė. Moteris juokiasi, kad jai ragauti sriubas yra būtina, priklauso pagal pavardę, mat jaunystėje buvo Sriubiškytė.
Moterį atlydėjo anūkė Žydrūnė Čygienė su šeima.
Senutė sakė, kad ir sriubos, ir linksmybės patiko, bet labiausiai grožėjosi gausybe vaikų, kurie siautė pripučiamuose atrakcionuose, šokinėjo ant babutų.
„Net ir man pakusa buvo kartu su proanūkiais pašokinėti, bet anūkė sudraudė“, – šypsodamasi šventės įspūdžiais dalijosi žilaplaukė.
Dar ji sakė, kad labai širdį paglostė teatralizuotas sriubų pristatymas.
„Paprasti mūsų kaimo žmogeliai, o taip gerai suvaidino!“ – gyrė saviškių talentus.
Pasak Ž.Čygienės, močiutės akys nušvito ir dėl sutiktų žmonių, kurių daugybę metų nebuvo mačiusi.
„Sėdžiu, prieina tokia moteris ir tiek žiūri, tiek žiūri. Klausia, argi nebepažįsti?Aš gi Sriubiškių Zita. Dabar Panevėžyje gyvena, iš mūsų kaimo išvažiavo prieš tris dešimtmečius, ką čia bepažinsi“, – šventės įspūdžius atpasakojo močiutė.
Ji sakė dar susitikusi taip pat seniai matytą,vis dar tebeūkininkaujantį 95 metų sriubiškietį Bronių Šakicką, šalia susėdę kartu vaidinimą stebėjo, senus laikus prisiminė.
„Abiem ir klausa pasilpusi, ir regėjimas nebe tas, bet viską matėm ir girdėjom, smagu buvo pabendrauti“, – džiaugėsi senoji.
Anūkė vis klausė, gal jau močiutė nori namo, bet šioji vis ne ir ne, dar norėjo ir „Linksmosios sriubos“ paragauti.
Ne iš karto lapnoji
Pasak E.Veščiūnienės, nėra jokio keistumo, kad Sriubiškyje įsitvirtino sriubų šventė.
„Mūsų kaime sriuba – dažnas patiekalas, nėra namų, kur gaspadinė nemokėtų jos gardžiai išvirti. O aš labiausiai mėgstu bulvienę“, – neslėpė pašnekovė.
Bulvienėn būtinai deda kokių nors kruopų ir savo daržo daržovių.
O štai anūkės Ž.Čygienės šeimyna labiausiai mėgsta burokėlių sriubą, didžiausias jos gerbėjas proanūkis Matas.
„Per karščius valgom ubagienę, jai tereikia vandens, duonos, būtinai su plutele, ir cukraus“, – Ž.Čygienė įvardijo vasaros pabaigos skanėstą.
„Duoną įtrupinus šiek tiek palaikai, ne iš karto lapnoji“, – pridūrė močiutė.
Sriubą sriaubęs Biškis
Šiųmetinė Sriubiškyje vykusi sriubų šventė buvo trečioji.
Idėja apie tokį renginį atsirado gerokai anksčiau.
„Jau pats kaimo pavadinimas yra labai pritraukiantis, o dar aptikom sakmę, kaip tas pavadinimas atsirado“, – šventės užgimimo ištakas ėmė pasakoti L.Kaladienė.
Bendruomenės pirmininkė yra dar ir Rokiškio Juozo Keliuočio bibliotekos Sriubiškių filialo bibliotekininkė.
Anot jos, pandėlietis mokytojas ir kraštotyrininkas Alfonsas Gaška kadaise rinko medžiagą apie šių kraštų vestuvių papročius, per tai aptiko iš Pandėlio kilusio filologo Juozo Patamsio užrašytą sakmę apie Sriubiškių kaimo pavadinimo kilmę.
Esą gyveno žmogus, pavarde Biškis, ir garsėjo tuo, kad labai mėgo sriubas virti. Prisišutina viralo puodą ir sėda jo valgyt. O kad karštas, tai ne vienu ypu burnon šaukštą supila, o po truputį sriaubia.
Kaimo vaikai vyrą vis erzina: „Sriubt, Biški, sriubt, Biški“. Tas neklaužadas nuvaiko, o vaikai kur buvę kur nebuvę ir vėl po langais su savais erzeliais.
Vienas kad surikęs: „Sriubiškis!“
Nuo tada žodis ir prilipęs vietovei.
Kas ta „Linksmoji sriuba“?
L.Kaladienė pasakoja, kad sumanę sriubų šventę rengti dar suskaičiavo ir Sriubiškių pavardę turinčius gyventojus, tuo metu jų buvę net 17.
„Buvom rimtai pasirengę šventei, bet ji neįvyko. Šventės išvakarėse žuvo jauna mūsų kaimo gyventoja. Važiavo iš Vilniaus ir ties Kupiškiu įvyko avarija. Iš pagarbos šeimai šventę atšaukėm. Kas gi eis linksmintis, kai vienam kieme šermenys?“ – apgailestauja.
„Ne, ne, neturim vienos išskirtinės virėjos, visos sriubiškietės yra puikios šeimininkės, bet profesionalios kulinarės neturim nė vienos“, – sako L.Kaladienė.
Anot jos, kasmet sriubas šventei verda vis kita komanda. Šiemet džiaugsmą skrandžiams gamino Violeta Stankuvienė, Loreta Balčiūnienė, Deimantė Pauliukienė, Kristina Šinkūnienė, Janytė Švalkūnienė, Jovita Povilonienė, Laimutė Mikšienė ir Rasytė Juškienė.
„Linksmąją sriubą“ pagal iš tėvo paveldėtus receptus virė Rimantas Kaladė. Gamybai naudojo ir senovinius rakandus, tėvo ir senelio naudotus girinę bei rauginimo kubilus.
„Rašytiniuose šaltiniuose radau, kad lietuviškas alus prilyginamas sriubai“, – pagaliau bibliotekininkė atskleidė, ką reiškia ta „Linksmoji sriuba“.
Sriubiškietiško alaus ypatumas tas, kad jis daromas visiškai be cukraus: tik vanduo, miežių salyklas, apyniai ir mielės.
Pagal dzūkus ir žemaičius
Anot bibliotekininkės, kad šventės pagrindas nebūtų vien valgymas, sugalvota renginį įvilkti į meniškesnį rūbą, sriubas pristatyti per vaidinimą.
Pagrindu paimta lietuvių liaudies pasaka „Sriuba iš kirvio“.
„Traukiniu pro Skapiškį namo pas tėvus į Sriubiškį grįžta kareivis Sriuba. Čia nepriteklius, visko trūksta, šeimyna suvargus, sesuo tinginė. Taigi kareivis saviškius sujudina ir moko virti sriubą iš kirvio, po žiupsnelį pridedant ir šio bei to valgomo“, – savaip perkurtos pasakos siužetą primena pašnekovė.
Antraisiais metais vaidinimas buvo tarsi pratęstas: atėjo laikas kareiviui ieškoti žmonos. Taigi pernai sriubų šventė vyko lyg kulinarinė kelionė po šalies regionus, žvalgantis nuotakos.
„Pagal dzūkus virėm grybų sriubą, pagal žemaičius – riebią mėsinę, aukštaitiškai sriubai atstovavo alus“, – primena, kuo tada svečius vaišino.
Su burokėlių sriuba jau ir svetur pasirodo
Per šiųmetį renginį vaidinimas vėl pratęstas, kareivis tėvams parveža nuotaką, o šie marčią išbando, duoda užduotį – surengti tokį balių, kad valgis burnoje tirptų, kad širdys dainuotų ir visiems šokti norėtųsi. Taigi žiūrovams ir teko ragauti marčios (su kaimo gaspadinių pagalba) gamintas sriubas: kopūstienę ir burokienę.
Kareivio sesuo, tarusi, kad prie puodų karštą dieną neprakaituos, ištaisė sriubą be virimo – šaltibarščius.
Kareivio tėvą vaidino Rasytė Juškienė, motiną – Kristina Šinkūnienė, tinginę seserį – Janytė Švalkūnienė, nuotaką – Laimutė Mikšienė, o patį kareivį – Rimantas Veščiūnas.
„Burokėlių sriuba jau tapo mūsų firmine, su ja mes ir į kitus renginius jau važiuojame“, – L.Kaladienė pasakojo, kad sriubos Sriubiškius jau garsina.
Dar ir Ukrainą pagerbė
Tarp dainų ir šokių nuskambėjo ir Sriubiškių himnas, jo žodžius ir muziką parašė pati bibliotekininkė.
Šventės erdvė buvo gausiai papuošta saulėgrąžomis ir puokštėmis iš vietinių žmonių užaugintų linų, avižų ir kviečių.
„Saulėgrąža – Ukrainos nacionalinė gėlė. Jomis pasidabinom Ukrainos nepriklausomybės dienos proga“, – pašnekovė sakė, kad taip pagerbė didvyriškai kare besiginančią šalį.
Saulėgrąžų laukai mūsų šalyje retokas reiškinys, bet šiemet šiuo augalu savo žemes užsėjo ūkininkas iš Skapiškio.
„Paprašėm, kad leistų prisiskinti. Iš pradžių ūkininkas kalbėjo rūsčiai. Labai pyko, kad pravažiuojantys stoja fotografuotis, saulėgrąžas išlaužo, išmindo tiesiog koridorius, be jokio reikalo ištrypia. Kai pasakėm, kad sriubų šventei, žmogus iškart persimainė, leido skinti, kiek tik reikia“, – pasakojo organizatorė.
Gal naujakurių pritrauks?
Pasak L.Kaladienės, kitų metų sriubų šventėje pasakos „Sriuba iš kirvio“ personažai vaidins paskutinį kartą. Planuojama atšokti kareivio vestuves – ir bus baigta. Kas ilgai užsitęsia, tas atsibosta.
Perspektyvoje šventei kuriamas kitoks – solidesnis ir plačiau apimantis formatas.
„Norime daryti sriubų virimo varžytuves, kviestis virėjas iš aplinkinių kaimų, o gal ir iš kitų seniūnijų. Svajojame į vertinimo komisiją pasikviesti profesionalių virėjų“, – mintimis dalijosi organizatorė.
Sriubiškiai kasmet vis po truputį traukiasi. Šiuo metu kaime gyvena 130 žmonių, nemažai namų stovi tušti.
„Prieš 5 metus per 12 mėnesių numirė net 30 gyventojų“, – apie neįtikėtinus sodybų tuštėjimo tempus pasakoja moteris.
Betgi kaimas ir šiek tiek jaunėja, ne viename kieme yra vaikų. Ne visi gimtinę su visam palieka, pagyvenę kitur ar užsieniuose grįžta ūkininkauti.
„Kad jau su sriubomis tapome žinomi, turime ir toliau Sriubiškius garsinti, šventę plėsti, svečių bei dalyvių, o gal ir naujų gyventojų pritraukti“, – sriubų gimtinės legendai L.Kaladienė piešia optimistinę ateitį.
pansklautas.lt projektas „Pasaulio kraštas”
