
Per Obuolines, tradicinę rudens šventę, pirmą kartą Anykščiuose vyko „Žalioji vakarienė“. Ant Šventosios upės užtvankos rinkosi žaliais akcentais pasipuošę svečiai, nešini žaliosiomis vaišėmis, o prie stalo susėdę buvo skatinami diskutuoti apie tai, ko Anykščiams trūksta, kad miestas taptų dar sveikesnis.
Anykščių rajono savivaldybės architektūros skyriaus vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė – viena iš šios vakarienės organizatorių – džiaugėsi pirmuoju blynu, kuris neprisvilo.
Dalyvavo visi norintys
„„Žaliosios vakarienės“ tikslas – susirinkti ir padiskutuoti apie sveiką gyvenimo būdą, apie tai, ką dar reikia padaryti, kad mieste būtų gera gyventi. Buvo išsakyta įvairių idėjų, nes į vakarienę atvyko skirtingų svečių, todėl buvo pristatomi skirtingi požiūriai, kas yra sveika gyvensena. Vakarienė tiesiog išlaisvino žmones, leido atsiverti diskusijoms – juk visi esame prie bendro stalo, drauge sėdime ir šnekamės“, – apie neįprastą Anykščiuose vakarienę kalbėjo D. Gasiūnienė.
Vakarienė, kuomet žmonės susirenka pasipuošę tam tikros spalvos apranga, nėra naujiena.
„Baltosios vakarienės“ vyksta Vilniuje, „Mėlynosios vakarienės“ – Klaipėdoje. Žalia spalva paženklinta vakarienė, tiesa, jau vyksta Alytuje.
Dėl to buvo šiokių tokių pasvarstymų, tačiau sumanymas neužpatentuotas. O Anykščius „žaliais“ juk pirmasis pavadino Antanas Baranauskas!“ – mintimis dalijosi vyriausioji savivaldybės architektė.
Į „Žaliąją vakarienę“ galėjo registruotis visi norintys.
„Organizuodami vakarienę ant šio tilto, šalia restorano „Basi Basi“, darėme eksperimentą – juk tai aplinka, kur ošia vanduo, vieta lyg ir nepatogi, ant tako. Tačiau visi tie, kurie ėjo pro šalį, taip pat buvo pakviesti prisijungti – ne vienas prie mūsų ir prisijungė. Pavyzdys – pro šalį ėjusi anykštėnė, daugelį metų gyvenanti Izraelyje ir tik mėnesiui atvykusi į Anykščius. Ji mūsų paklausė, ar žinote, kad šiandien – žydų Naujieji metai? Ir ar žinote, koks yra pagrindinis žydų patiekalas per jų Naujuosius metus? Tai yra obuolys, o būtent obuolių ant žaliojo stalo buvo daugiausia. Svečiuose dalyvavo docentė Jekaterina Lavrinec, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė, miestų antropologė“, – pasakojo D. Gasiūnienė. – Ši vakarienė greičiausiai bus pasmerkta tapti tradicine – beveik visi, joje dalyvavusieji, tai siūlė. Žmonės į vakarienę registravosi tikrai aktyviai, net nesitikėjome, galvojome, kad pirmasis blynas išeis prisvilęs. Bet apsidžiaugėme, kad neprisvilo“, – džiaugėsi viena šventės organizatorių.
Per vakarienę D. Gasiūnienė skatino svečius išsakyti savo nuomonę ne tik žodžiu, bet ir raštu – tam buvo pastatyta „pasiūlymų dėžutė“.
„Buvo pora pasiūlymų, kurie labiausiai įsiminė. Vienas – kad mažojoje promenadoje galima sukurti tokį kelią, kuriuo einant būtų galima perskaityti miesto istoriją. Ir tai daryti per mažosios architektūros elementus, kurie būtų sensoriniai: ne negyvi stendai, kuriuose tiesiog skaitai istoriją, bet jutiminiai, kuriuos galėtum matyti, užuosti, paliesti, išgirsti. Antras pasiūlymas – ant tiltų galėtų būti kambariai, uždaros palapinės ar pavėsinės, kuriose būtų galima pabūti su savimi, nuo lietaus pasislėpti ar kompiuteriu padirbėti. Miesto kambarys, kur galima tiesiog pabūti“, – pasakojo D. Gasiūnienė.

Vyriausioji rajono architektė pridūrė: „Kurortas mes esame daugiau nei 90 metų: 1932 metais Nepriklausomos Lietuvos įstatymu buvome įtvirtinti kaip kurortas ir tik tarybiniais metais šio statuso netekome. Mums sekasi siekti šio statuso.“
Dalyvauja tarptautiniame projekte
„Žalioji vakarienė“ yra viena iš veiklų, kuri numatyta tarptautiniame tinkle „Healthy Cities“ („Sveiki miestai“). Anykščiai yra vienintelis Lietuvos miestas, priklausantis šiam tinklui. Be Anykščių „Healthy Cities“ projekte dar dalyvauja ir Parnu (Estija), Alphen aan den Rijn (Nyderlandai), Bradfordas (Anglija), Vic (Ispanija), Farkadona (Graikija), Loule (Portugalija) ir Maltos respublika.
Šiame projekte su kitais pasaulio miestais yra dalijamasi patirtimi“, – sakė D. Gasiūnienė.
Mažoji promenada
„Vieta, kurią mes pateikėme projektui – tai mažoji promenada. Mažąja promenada mes vadiname atkarpą tarp dviejų pėsčiųjų tiltų: nuo restorano „Basi Basi“ iki Nepomuko tilto. Eidami kairiuoju upės krantu, pereiname tiltus, atsiduriame dešiniajame upės krante. Mažąja promenada galime vaikščioti ratu. Ir ne tik vaikščioti, bet ir vaikų vežimėlius stumdyti, net senukai gali su savo „mašiniukais“ važinėti, ten galima ir šventes švęsti. Miesto centre matome gamtą, tačiau užlipame ant tiltų ir matome betono infrastruktūrą, kuri yra šalta. O ji taip pat gali būti naudinga – viena iš šio mūsų projekto siekių – pastatyti ant tiltų staliukus, gultus, kad žmonės ten galėtų ilgiau pabūti“, – apie „žaliuosius“ projektus Anykščiuose pasakojo D. Gasiūnienė.
