„Le roi est mort! Vive le roi!“ – kitaip tariant, karalius mirė, tegyvuoja karalius: taip kažkada Prancūzijoje pro Versalio rūmų langus būdavo pranešama apie karaliaus mirtį,o drauge ir tai, kad į sostą sėda naujasis valdovas.
Taip ką tik nutiko ir britams. Ilgiausiai pasaulyje valdžiusi, 96-erių sulaukusi monarchė Elžbieta II atgulė amžinojo poilsio, taip „užleisdama“ vietą naujajam karaliui – vyriausiam savo sūnui Charles‘ui (Karoliui) III. Šis, beje, taip pat įeis į istoriją kaip ilgiausiai sosto laukęs paveldėtojas, mat princu jis buvo tituluojamas beveik 74 metus. Nemaža ekspertų abejoja, kad šis karalius apskritai gali būti populiarus, mat jo gyvenime būta ne vieno skandalo – ypač jis buvo smerkiamas dėl neištikimybės savo buvusiai žmonai Dianai. Kai kas jį laiko ir savanaudžiu, net buvo tikėtasi, jog sostas atiteks jo sūnui William‘ui (Viljamui), kuris, beje, turi kur kas daugiau jam simpatizuojančių nei jo tėvas, pastaruoju metu buvęs populiarumo reitingų viduriuke…
Britų karališkoji šeima, rodos, stebima viso pasaulio, nors jie – anaiptol ne vieninteliai monarchai planetoje. Švediją, Norvegiją, Ispaniją, Saudo Arabiją ir dar nemažą dalį šalių taip pat valdo karaliai, princai ar sultonai. Tačiau, karalienei Elžbietai II soste išbuvus ilgiausiai, net vadinamai „pasaulio močiute“, daugumos žvilgsniai ir krypo daugiausia į ją bei jos šeimą, kuri, beje, lygiai kaip ir kokių kitų garsenybių, buvo ir tebėra krečiama skandalų, skyrybų, intrigų ir net kaltinimų pedofilija.
Tiek žiniasklaidai, tiek ir eiliniams britams ar karalienės bei jos šeimos gerbėjams įdomu ir svarbu stebėti bei analizuoti šios šeimos elgesį. Karalienės laidotuvių ceremonija tęsėsi kone dvi savaites ir per jas karališkoji šeima buvo ypač stipriai narstoma po kaulelį: štai pasirodė titulų atsisakęs karalienės anūkas Harry (Haris) su žmona Meghan (Megan). Penki straipsniai apie tai, kaip pora apsirengusi, kaip laikosi už rankų, kuris jų yra lyderis, kuris labiau liūdi, kur žiūri. Kodėl ant Meghan Markle batelių yra kažkoks nematytas simbolis ir ką jis reiškia (ekspertai išsiaiškino, jog tai dizainerio inicialai)? Kodėl princo William‘o žmona Kate (Keit) piktai pažiūrėjo į Hario žmoną Meghan, o ši palietė savo plaukus? Ar broliai taikosi, ar vis dar pykstasi (vieni ekspertai teigia vienaip, kiti – kitaip)? Mačiau net „straipsnį“, kaip princo William‘o dukra Charlotte (Šarlotė) pasitaisė skrybėlaitę, o jos dėdė Harry jai nusišypsojo! Kad dabartinis karalius Charles‘as III nubraukė ašarą, taip parodydamas, kad gedi mamos, o nebe visai princas Harry, stovėdamas prie karsto, buvo nuleidęs galvą. Šiokia tokia beprotybė, tiesa? Jei karste būtų jūsų mama, o aplinkiniai aptarinėtų, kas ką pasakė, vilkėjo ir kaip pažiūrėjo, tai elementariausiai būtų vadinama „pletkais“ ir nepagarba šeimai…
Kiekviena didelė pasaulio žvaigždė yra stebima, kiekvienos elgesys ar apranga yra aptarinėjami tiek žiniasklaidos, tiek ir visuomenės – tokia populiarumo kaina, yra sakoma. Tačiau analizuoti kiekvieną judesį (kaskart pasirodo tekstai su kūno kalbos ekspertų komentarais), kiekvieną aprangos detalę, kuri, anot ekspertų, būtinai kažką turi reikšti, nešti ar perduoti kažkokią žinią, yra šiek tiek per daug. Jei būdamas laidotuvių procesijoje pasisukai į vieną pusę, tai reiškia viena, jei į kitą – kita. Gal žmogui elementariai sprandą įskaudo… Paparacių pastangomis sužinome tai, apie ką net nebūtume pagalvoję, o jų smalsumas ir įžūlumas juk ir pražudė princesę Dianą.
Tad kur pakastas šuo? Ar mums, suaugusiesiems, vis dar reikia pasakų apie nuostabią karalystę, kurioje gyvena princai ir princesės, žydi rožės, pievelėje laksto triušiukai ir gieda lakštingalos? Manyčiau, kad taip. Esu mačiusi dokumentinį filmą apie ledi Dianą, kur ją pažinę žmonės būtent taip ir įvardijo jos pasirinkimą tekėti už princo: nes jis princas. Tik pradėjusi gyventi realų gyvenimą, ši jauna moteris suprato, kur pakliuvo, bei pamatė, kad ir princai yra žmonės – visai ne tie nuostabūs herojai iš romanų. Todėl, matyt, ji visuomenės ir buvo tokia mylima – nes ne tikra princesė, nes žmogiška, net rodanti savo jausmus ir praskleidžianti tą paslapties šydą, bet karališkoje šeimoje tai yra laikoma prasčiokiško lygio tonu. Bet karališkas gyvenimas toks saldus, taip masina tarsi vyšnaitė ant torto!
Tad net ir XXI amžiuje ši pasaka tebesitęsia: karališkosios vestuvės ar laidotuvės yra transliuojamos turbūt visame pasaulyje, o vos pagimdžiusi princo žmona, nepriekaištingai sušukuota, su tobulu makiažu išneša visuomenei parodyti prieš akimirką gimusį kūdikį… brrr…
Šios šeimos vestuvės ar laidotuvės kainuoja milijonus (štai karalienės Elžbietos II laidotuvės atsiėjo 9 mln. dolerių), pritraukia milijardus stebėtojų. Šiuo metu laukiamas kone didžiausias spektaklis – Karolio III karūnacija. Šiuolaikiniame pasaulyje ši archajiška procedūra, atrodytų, nereikalinga, kaip ir, ko gero, pats karalius, kurio funkcijos ir vaidmuo valstybėje jau seniai yra abejotinos vertės: juk nebe XVIII ir net ne XIX amžius, kad būtų rengiamos puotos su pūstomis suknelėmis ir lankstomasi prieš karalių, kuris nepaklususiam gali įsakyti nukirsti galvą…
Tačiau kas nutiktų, jei staiga šis spektaklis būtų panaikintas? Jei rūmai teliktų muziejus, jei niekas nebemojuotų iš balkonėlio, jei mirusį žmogų palaidotų kapinėse ne po dviejų savaičių ir be šitokios pompastikos? Jei princai ir princesės „šoktų“ į treningus ir eitų į prekybcentrį niekieno nefotografuojami, jei jų interviu nebūtų „skandalingi“ ir kitokie „-ingi“, jei… Juk gyventi būtų kur kas nuobodžiau, tiesa? 🙂
