Spalio 8 dieną, šeštadienį, Šimonių girioje, jos Svėdasų seniūnijai priklausančioje dalyje, įvyko Lietuvos kaimo kultūros ir sporto asociacijos „Nemunas“ kartu su partneriais, rėmėjais bei visuomenininkais rengiamas tradicinis, jau devintasis pagarbos bėgimo festivalis „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“.
Šventėje dalyvavo net 99 bėgikai iš visos Lietuvos, buvo prisiminta pokario kovų istorija, pagerbti žuvę partizanai. Bėgikai varžėsi trumpojoje ir pagrindinėje distancijose, prisiekė Jaunieji šauliai, vaišintasi šauliška koše.
Šventė prasidėjo auksinio rudens dieną, vidurdienį, Priepado – gražuolio Šimonių girios ežero – pakrantėje. Istorinėje vietoje, šalia buvusio Algimanto apygardos štabo bunkerio, šalia čia vykusį mūšį menančių paminklų, nusilenkta 1949 m. lapkričio 1 dieną žuvusiems partizanams – apygardos vadui Antanui Starkui – Montei, štabo viršininkui Albinui Pajarskui – Bebui, Aleksui Mateliui – Audeniui, Julijonui Burneikai – Tardytojui, Jonui Leškiui – Algiui, Birutei Šniuolytei – Idai, Stasei Vigėlytei – Živilei.
Prisiminta garbinga pokario kovų istorija, jaunimui palinkėta, mylėti savo tėvynę Lietuvą, pažinti istoriją, laikytis tautinių tradicijų, dalyvauti visuomeninėje veikloje ir ištvermės bėgant, kad būtų deramai išreikšta pagarba žuvusiems partizanams.
Magiškų devynetų šeštadienis – devintasis bėgimas, devyniasdešimt devyni dalyviai ir dar devyni Jaunieji šauliai, tarę pasižadėjimo žodžius ir bučiavę Lietuvos šaulių sąjungos pulkininko Prano Saladžiaus 9 – osios Utenos rinktinės vėliavą. Prakilniai nuskambėjo pažadas ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei, ryžtingai ginti tėvynės laisvę, sąžiningai vykdyti Jaunųjų šaulių priesakus, vadų įsakymus, elgtis, kaip dera doram piliečiui.
Beveik pusė šios dienos bėgikų buvo šios rinktinės atstovai, dauguma – iš Utenos Žalčio kuopos. Buvo bėgikų iš Vilniaus, Utenos, Kupiškio, Anykščių, Jonavos, Vyžuonų, Troškūnų ir kitų šalies vietų. Daugelis tarp jų – kasmet dalyvaujančių, daug ir pirmą kartą atvykusių į Šimonių girią. Išsidalijus numerius, suregistravus dalyvius, prasidėjo bėgimas. Bendras startas duotas ir vienos, ir kitos grupės bėgikams.
Ilgojoje, 7, 5 kilometrų distancijoje, nugalėtoju tapo trasą per 31 minutę ir 21 sekundę įveikęs anykštėnas, Jono Biliūno gimnazijos vienuoliktokas Mikas Vildžiūnas, patyręs sportininkas, jau septintus metus aktyviai besitreniruojantis biatlonininkas, šalies jaunimo rinktinės narys.
Tik minute lėčiau bėgęs Valdas Skliaustys iš Surdegio pelnė antrąją vietą.
Šešiasdešimtmetis V. Skliaustys yra daugkartinis įvairių distancijų šioje amžiaus grupėje rekordininkas, prieš porą savaičių nubėgęs Berlyno maratoną, tačiau jėgas jau atgavęs. Taigi, jis – tiesiog gimęs bėgti matematikos mokytojas.
Trečiąją vietą užėmė taip pat anykštėnas Adas Stasiūnas.
Iš moterų geriausiai šiame bėgime pasirodė Vilniuje gyvenanti anykštėnė Neringa Dailydžiuvienė (45 min. 25 s.), antroji buvo Eva Mileiko iš Vilniaus „MS Challenge Teams“, trečioji – jaunoji šaulė iš Utenos Vaida Kazlauskaitė.
Pusantro kilometro distanciją pirmasis įveikė Eimantas Meškauskas iš Troškūnų (5 min. 1 s.), antrasis – Tomas Krivickas iš Jonavos, trečiasis – Martynas Gustas iš Vilniaus. Geriausiai šiame bėgime pasirodžiusios moterys – Lidija Krivickienė iš Jonavos (6 min. 11 s.), Viktorija Bilotė iš Vilniaus, Morta Pupkytė iš Troškūnų.
Puiki nuotaika, nuoširdžios bendrystės jausmas, kiekvienam įteiktas dalyvio medalis, prizininkai gavo dar ir po čempionišką taurę.
Taurės įteiktos ir gausiausiai dalyvavusiai Utenos rinktinės šaulių komandai, vyriausiai dalyvei Raimondai Bagdonaitei bei vyriausiam dalyviui – 67 metų amžiaus Vytautui Žemėčiui iš Panevėžio. Bėgime dalyvavo net šeimomis. Buvę troškūniečiai, dabar Upninkuose, Jonavos rajone, gyvenantys ir šių metų bėgimo prizininkais tapę Lidija ir Tomas Krivickai, Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos fizinio lavinimo mokytojas, Jaunųjų šaulių vadas Algirdas Pupkis dalyvavo kartu su trimis savais vaikučiais – Nojumi, Morta ir Vyčiu. Uteniškiai Neringa ir Žalčio kuopos šaulys Vytautas Gimžauskai bėgo su vienuolikos metų sūneliu Matu bei devynmete dukrele Ieva.
Bene mažiausiam trumpąją distanciją įveikusiam dalyviui – vos treji metukai. Kupiškio sporto centro trenerė Inga Zabulienė pasiūlė organizatoriams, kad patiems mažiausiems būtų sukurta trumpesnė, gal tik kelių šimtų metrų trasa.
Ryškiomis palaidinėmis pasipuošę vilniečiai – Eva Mileiko ir Michailas Žiličius atstovavo judėjimui „MS Challenge Team – iššūkio komanda“, jie bėgo už tuos, kurie negali, už žmones, kurie yra pažeisti išsėtinės sklerozės ir negali judėti. Įspūdingai atrodė darniu būriu finišavę, savo žaltiškai žalią vėliavą nešantys, o ji plazdėjo ilgamečio šaulio Valdo Juodkos rankose.
Džiugūs jaunieji Svėdasų Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos Jaunieji šauliai, jų šventėje dalyvavo daugiau nei dvidešimt, bėgo kartu su mokytoja Regina Žvirbliene. Plazdėjo karališkai raudona, angelų ir kario, skriejančio ant žirgo, atvaizdais paženklinta Aukštaitijos vėliava, jaukiai degė laužas.
Šventės dalyviai pasistiprino Utenos šaulių kulinarų, kartu su rinktinės vade Asta Tidikiene išvirta koše, šilta arbata.
Puiki, kareiviškai žaibiška, truputį ilgiau nei dvi valandas užtrukusi šventė pasisekė. Atsisveikinta iki kitų metų.
Kaip ir kasmet, daugiausia rengiant festivalį padirbėjo jos iniciatorius Vladas Pajarskas kartu su kasmetiniais pagalbininkais – Egidijumi Juozu Karaliumi, Edmundu Liekiu, Alfredu Balaišiu, Kęstučiu Aleckūnu, Juozu Mikėnu ir kitais bičiuliais. Šiemet prie šventės organizavimo svariai prisidėjo Anykščių kūno kultūros ir sporto centras, vadovaujamas Arvydo Krikščiūno. Tikėtina, kad jau kitais metais jubiliejinio bėgimo dalininke bei rimta rėmėja taps ir Anykščių rajono savivaldybė – tai prieš kelerius metus jau yra pažadėjęs meras Sigutis Obelevičius, gal net įtrauks šį bėgimą į tradicinių festivalių sąrašą ir skirs nuolatinį finansavimą.
Ką politis rajono vadovas buvo pažadėjęs, tai nebūtinai suprantama kaip jo patarėjų išnagrinėtas ir savivaldybės administracijos specialistų parengtas sprendimas, pateikiamas rajono tarybai tvirtinti. Jau 2023 m. kovo mėn. pradžioje baigsis politinės valdžios kadencija, o nauja valdžia turės naujų pažadų ir naujų tikslų ką ir kaip remti, nepriklausomai nuo vietos kraštotirininko nuomonės vietinėje rajono spaudoje apie festivalius, kurie iš esmės yra kultūros, susijusios su įvairių meno šakų masiniu pasirodymu, o ne sporto ir istorijos šventiniai renginiai.
Sporto rėmimo politika yra atskira politikos ir kultūros puoselėjimo sritis.
Vertėtų nepainioti į mišrainę silkės ir saldaus torto, kad po to nerikėtų tartis su vaistininku ar šeimos gydytoju….
Siulau kelione per rajono Kapitel susipazinti su „partizanu” BANDITU nuzudytuzmoniu kapais
99 kartus geriau nevyriausybinės organizacijos, nepriklausomos nuo rajono politikų, organizuojamas sportinis-kultūrinis renginys, kuriame dalyvauja visi savanoriškai, o ne dėl politinių ar komercinių tikslų.
Taigi autoriaus nuomonė apie vietos politikų remiamą festivalį visai neatliepia organizatorių ir dalyvių nuomonės.
Leido sau pasiūlyti, tai kam nepritaria organizatoriai.
Organizatoriai noriai priima visus geranoriškus partnerius – net ir rajono savivaldybę. Be to tai puiki proga parodyti savo poziciją ir prisidėti prie pilietinio ugdymo.
vertinat politinių vėjų gūsius, būsimųjų kandidatų į mero postą ir jų politinių organizacijų nuostatas bus kitų krypčių ir orentuotos ne į tokius patriotinius renginius, o į bendrijos vartotojų poreikius tenkinančių festivalių, kurie pritraukia Anykščiams festivalių žiūrovus-vartotojus ir didina turizmo ir pramogų paslaugų pardavimus. Sportiniai renginiai be komercijos nėra valdžios politikų prioritetinė sritis, kurią imtų remti iš rajono biudžeto.
Ar nemeluoji?
mūsų išrenkami politikai niekada nemeluoja!