Anykščių vardo paminėjimo rebuse mokslų daktaras deda tašką

Pirmadienį, lapkričio 7 dieną, Anykščių L.ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje surengta diskusija „Miesto istorijos aukštupyje“. Renginyje dalyvavo Šeimyniškėlių piliakalnį labiausiai iš Lietuvoje esančių piliakalnių ištyrę – archeologas dr. Gintautas Zabiela ir istorikas dr. Tomas Baranauskas.
T.Baranausko pranešimas, tikėtina, baigs ginčus kada pirmą kartą istorijoje – 1440 metų liepos 22 dieną ar 1442 metų lapkričio 7 dieną paminėti Anykščiai. Maža to, panašu, kad Anykščiai švenčia kaimelio Šalčininkų rajone gimtadienį.

Leidinio apie piliakalnio tyrimus – nėra

Renginį vedęs Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas anykštėnams pristatė šiemet 60 – ties metų jubiliejų šventusiam ir 30 vasarų Anykščių Šeimyniškėlių piliakalnio kasinėjimui skyrusiam archeologui, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniajam mokslo darbuotojui dr.G.Zabielai skirtą leidinį „Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai“ (sudarė Vykintas Vaitkevičius ir Audronė Bliujienė). Taip pat prieš porą savaičių Lietuvos mokslų akademijos išleistą mokslo žurnalą „Lituanistica“, kuriame publikuojama Lietuvos kultūros tyrimų instituto Antikos ir viduramžių tyrimų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr.T.Baranausko recenzija Anykščių miesto šventėje pristatytai knygai „Valdovai Anykščiuose: nuo Kazimiero Jogailaičio iki Zigmanto Vazos“ (Idėjos autorius Vytautas Balčiūnas, sudarytoja Rita Babelienė, tekstų autoriai Simonas Matulevičius, Dalia Tarandaitė, vertėja Virginija Kvedarienė). Muziejaus direktorius akcentavo abiejų istorijos tyrinėtojų nuopelnus Anykščių istorijos tyrime.

Tiek A.Verbickas, tiek dr. G.Zabiela apgailestavo, kad Anykščiai iki šiol neišleido Šeimyniškėlių tyrimui skirto leidinio, nors kitos savivaldybės tokius leidinius leidžia. Pavyzdžiui tokia knyga išleista apie Šilalės rajone esančio Bilionių piliakalnio tyrimus, kuris, galimai buvo legendiniai Pilėnai. Šį piliakalnį taip pat tyrinėjo dr.G.Zabiela.
Dr. G.Zabiela pabrėžė, kokį didelį darbą teko nudirbti tiriant Šeimyniškėlių piliakalnį: „Ką reiškia ištirti visą? Ištirta beveik 4000 kvadratinių metrų ploto, beveik visas piliakalnio plotas, tai plačiausiai ištirtas piliakalnis“, – darbo mastą pristatė archeologas. „Ką reiškia ištirti visą ir ištirti dalį? Tai kaip paimti knygą ir perskaitykit 10 puslapių ir perskaityti visą“, – vaizdžiai skirtumą iliustravo dr.G.Zabiela.

Renginyje dr.G.Zabiela kalbėjo, kad labai daug argumentų liudija, kad Šeimyniškėliai galėjo būti karaliaus Mindaugo pilis Voruta. Archeologas prisiminė, jog tiriant piliakalnį net buvo rastas rąstas, kurio tyrimai rodė „berods 1232 metus“. O tai labai sutampa su Vorutos amžiumi. Archeologas pastebėjo, kad dėl Vorutos lokalizacijos atsiradę daugiau spėjimų, „bet spėjimai yra spėjimai“.

Dr. G.Zabiela pastebėjo, kad pasibaigus kovoms su kryžiuočiais medinės pilys sunyko, o prie pilių gyvenę žmonės išsikėlė į patogesnes gyventi, o ne gintis vietas. „Šeimyniškėliai neišsikėlė kažkur į Kupiškį. Manau, tęstinumas, šiuo atveju, yra neabejotinas“, – kalbėjo vienas žymiausių dabarties Lietuvos archeologų.

Švenčiame kaimo gimtadienį

Tačiau renginio „vinimi“ tapo ne Šeimyniškėlių piliakalnio, bet pirmojo Anykščių vardo paminėjimo klausimas.
Priminsime, kad pirmoji data, kada Anykščiai paminėti neginčytinai – 1442 metų lapkričio 7- oji. Tačiau yra dar vienas dokumentas, kuriame Anykščių paminėjimo data susieta su 1440 metų liepos 22 dienos Kazimiero raštu dėl „Oni…“ dvaro skyrimo maršalkai Radvilai Astikaičiui. Dokumentas, kuriame iš dvaro pavadinimo žinomos tik trys raidės, pastaraisiais metais imtas sieti su Anykščiais, net pats Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius knygos „Valdovai Anykščiuose: nuo Kazimiero Jogailaičio iki Zigmanto Vazos“ pratarmėje rašo: „Pirmąjį Anykščių paminėjimą randame karalaičio, didžiojo kunigaikščio, būsimojo Karaliaus Kazimiero Jogailaičio rašte, kurį jis parašė 1440 liepos 22 d. istorinėje Lietuvos Valdovų sostinėje Trakuose.“

Dr.T.Baranauskas, kuris itin aktyviai tiria Anykščių istoriją, šiai hipotezei, panašu, sudavė mirtiną smūgį.
„Anksčiau, kokiais 1992- aisiais metais, išvydęs tą datą, būčiau sakęs be abejo, naujas atradimas. Ilgą laiką tikėjau, kad tiesiog surastas 2 metais ankstesnis Anykščių paminėjimas. Nuo šios knygos išleidimo („Valdovai Anykščiuose: nuo Kazimiero Jogailaičio iki Zigmanto Vazos“, – red.pastaba) įsiteisėjusi data 1440 liepos 22-oji, į tai nelabai gilinausi, nelabai suvokiau šią problemą. <…> Kai Anykščiuose pradėjo judėti karališkųjų Anykščių idėjos, pradėjau mąstyti – o kaip gi yra su tuo dokumentu? Jis nėra aiškus, jame yra 3 raidės „oni“, bet dokumente tokio vardo kaip Anykščiai nėra“, – kaip susidomėjo Anykščių „gimtadieniu“ pasakojo istorikas.

„Man kilo klausimas, o kodėl dėl Anykščių dvaro davimo praneša Eišiškių vietininkui? Ką jis bendro su tuo turi? Paprastai pranešama kam nors, kas susijęs. Žinoma, kad pirmasis Anykščių dvaro valdytojas buvo Mikalojus Astikaitis ir tai to paties Radvilos brolis. Kad pats Radvila būtų valdęs Anykščius iš kitų dokumentų nėra žinoma. <…> Ar tikrai tų trijų raidžių pakanka, kad sutapatintume su Anykščiais? Aš tas abejones „Anykštos“ laikraštyje iškėliau.

Šiemet per miesto šventę buvo iškilmingai paminėtos Anykščių 582- osios metinės, remiantis šia data ir išleista knyga apie valdovus Anykščiuose, kurioje pasakyta kategoriškai, ypač mero įvade“, – apie Anykščių vardo problemą kalbėjo dr.T.Baranauskas.
Istorikas atkreipė dėmesį, kad jei „oni“ sieti su Anykščiais, pats žodis turėjo būti kitaip rašomas.
„Toje pačioje knygoje buvo išdėstyta tokia architekto Audrio Karaliaus mintis, kad Anykščiai yra kilę nuo žodžio Ona, o ta Ona buvo Ona Vytautienė. Neva būtent Onikšti kažkaip turėjo būti pavadinta. Lingvistiškai tai yra nesąmonė. <…> Bet Karaliui tai argumentas, kad Ona Vytautienė galbūt kažkaip kilusi iš Eišikių ir ji kažkaip susijusi. Nors ji jau senokai mirusi ir neaišku kodėl Eišikių seniūnui reikėtų žinoti apie kitas Onos Vytautienės valdas. Šis pavadinimas lingvistiškai niekaip su Ona nesusijęs“, – Anykščių vardo kilę nuo vardo Ona atmetė dr.T.Baranauskas.

Knygos „Valdovai Anykščiuose: nuo Kazimiero Jogailaičio iki Zigmanto Vazos“ recenziją parašęs ir jau joje kritiškai į trijų raidžių problemą pažvelgęs dr.T.Baranauskas susirinkusiems atskleidė, jog per laiką nuo recenzijos parašymo iki susitikimo Anykščiuose jis rado bene patį rimčiausią argumentą, kodėl dokumente minimi „oni“ nėra Anykščiai: „Svarbiausias dalykas, kurį neseniai pastebėjau, o rašydamas (recenziją, – red. pastaba) dar nebuvau surinkęs duomenų, padeda tašką interpretacijose. Yra rasti dokumentai. Jie surasti dar 2001 metais“, – susirinkusiuosius intrigavo istorikas.

Dr. T.Baranauskas pasakojo, kad lenkų istorikas Javorskis yra paskelbęs straipsnį apie ankstyvųjų Radvilų valdų formavimąsi. Yra žinomi Biržų Radvilų archyvų registrai, o juose yra su Anykščių vardo paminėjimo problema susijusių dokumentų. „Tai ne tas dokumentas, kuris adresuotas Eišiškių vietininkui, o adresuotas to paties turinio dokumentas pačiam Radvilai. Pranešama tas pats.<…> Svarbiausia turinys – Kazimieras davė savo dvarą Noniškį. Visiškai aiškiai pasakyta ko mes nematome tame dokumente, kuriame išblukusios kai kurios raidės, kurių tyrinėtojai neįskaitė. Dvaro pavadinimas „oni“ į jį įeina, bet priekyje stovi raidė N. O toliau yra priesaga –iški. Turim du aprašus, yra du registrai ir abiejuose tas pats vietovardis labai aiškiai parašytas Noniški“, – taškus sudėliojančius istoriografinius faktus dėstė anykštėnas istorikas.

O kur yra tas Noniškis? Pasirodo, netoli Eišiškių Šalčininkų rajone, kurio valdytojui raštas adresuotas, yra net keletas Naniškių. Artimiausios Naniškės Eišiškėms yra vos už 8 kilometrų, bet nedaug toliau yra ir kitos Naniškės, kurios yra Baltarusijos teritorijoje.

Dr. T.Baranauskas pasakojimą iliustravo skaidrėmis, kaip žemėlapyje atrodo Naniškis ir kokio dydžio jis yra. Tai, pasak istoriko, buvęs dvaras ir nuo pat XX amžius pradžios kaimelyje gyvena apie 30 gyventojų. „Štai tokio kaimo, kilusio iš dvaro, pirmojo pavadinimo datą mes ir švenčiame…“, – ironiškos šypsenos nenulaikė istorikas.
Teoriją apie Anykščių vardo paminėjimą 1440 metais sugriovusio istoriko anykštėnams pasiteiravus ar galėtų būti rasti kokie kiti nežinomi dokumentai, kuriuose Anykščiai minimi dar anksčiau, dr. T.Baranauskas tokios tikimybės neatmetė, bet ir entuziazmu neblizgėjo: „Nedaug… Bet yra. Artimiausiu metu tokių atradimų neprognozuočiau, labai sunku to tikėtis, šansai menki.“