Šeštadienio pavakarę Istorijų dvarelyje poetui, publicistui Vytautui Kazielai buvo įteikta 12-oji Antano Baranausko literatūrinė premija už knygą „Sapnų slidininkas“.
Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, sakydamas sveikinimo kalbą, teigė, kad A. Baranauskas yra viena svarbiausių asmenybių, iš mažo miestelio padaręs kultūros centrą. „Mums didelė garbė įteikti premiją už literatūrinius kūrinius. Labai malonu, kad šiais metais premijos laureatas yra šiek tiek pažįstamas asmeniškai ir kartu kaimynas – uteniškis“, – kalbėjo meras ir įteikė laureatui diplomą bei stilizuotą slidę.
Rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Aušra Kaziliūnaitė džiaugėsi, kad tokia svari premija skirta tokiam talentingam poetui. Laureatą sveikino Utenos savivaldybės administracijos direktorius Vidas Žvinys ir dėkojo, kad anykštėnai tiek daug dėmesio skiria uteniškiams, kadangi V. Kaziela – antras uteniškis, gavęs A. Baranausko literatūrinę premiją.
V. Kazielos knygą „Sapnų slidininkas“ išleido leidykla „Kauko laiptai“. Knygos redaktorius ir leidyklos savininkas Viktoras Rudžianskas sakė: „Vytautas yra egzistencinis, filosofiškas, jo kūryba transcendentinė. Tai – tylos poetas, nerėksmingas, neerzinantis“.
Kolega, taip pat A. Baranasuko premijos laureatas rašytojas Rimantas Vanagas džiaugėsi, kad ši premija vis dar gyvuoja: „Vytautas Kaziela visą gyvenimą rodo, kad rašo ne dėl ambicijos, tai – jo mąstymo, gyvenimo būdas ir jis ištikimas šiam dalykui“.
A. Baranausko ir A Vienuolio-Žukausko muziejaus direktorius Antanas Verbickas juokais suabejojo, ar tikrai Anykščiai yra šio arealo literatūros sostinė, mat Utenoje eiliuoja net rajono meras. Jis laureatui padovanojo ordiną, pagamintą iš Anykščių šilelyje augusio ąžuolo bei A. Baranausko „Anykščių šilelį“.
V. Kaziela dėkojo rajono merui, Anykščių šviesuomenei. „Tai – viena svarbiausių premijų, kurias gali gauti rašantis žmogus. Man pačiam A. Baranausko premija ypatinga, nes pats esu gamtos vaikas, kurio vaikystė prabėgo prie Virintos upės. Ir dabar, jei man sunku ar nesiseka, važiuoju į mišką <…>. „Anykščių šilelis“ ir dabar nepraranda savo aktualumo – labai daug galime kalbėti apie ekologiją, bet jei nebus dvasinės „ekologijos“, niekas nepasikeis. Kol žiūrėdami į mišką matysime ošiančius ir šlamančius eurus, tol Baranausko „Anykščių šilelis“ mums bus kaip priekaištas. Premija man svarbi dar ir dėl to, kad esu tikintis žmogus, o A. Baranauskas buvo vyskupas“, – sakė V. Kaziela.
Svečiams koncertavo Aurimas Matelis.
2010 metais Antano Baranausko literatūrinę premiją įsteigė Anykščių rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos Rašytojų sąjunga. Premija skiriama už grožinės literatūros kūrinius, knygas, skiriančius meilę gamtai ir Antano Baranausko gimtinės aplinkai, atskleidžiančius žmogaus ir gamtos dvasinį ryšį arba profesionalios literatūrologijos kūrinius, skirtus A. Baranausko kūrybai.
Rajono valdžiai turi būti garbė tarnauti savo žmonėms.
Taigi dar ne visi uteniškiai poetai apdovanoti. Dar yra poetai meras Alvydas Katinas, Petras Panavas, Rūta Jonuškaitė. Dar 3 metams užteks. Pernai uteniškė Katinaitė-Lumbickienė šią premiją jau gavo. Sėkmės apdovanojant uteniškius poetus.
O tai šiemet T. Mikeliūnaitės premijos rajono kultūros žmonėms nebus? Šita valdžia pinigus didžiausius atiduoda svetimiems, o savo žmonėms nemato reikalo padėkot?
Juokas. Tekstas sudėliotas kaip tikras užsakomo straipsnio pavyzdys. Šitas padėkojo šitam, paskui šitas padėkojo tam pačiam. O kokio dar aplinkinio miestelio rašeivai nepaskirti Anykščių 3 tūkstančiai
Vis dėlto puikus poetas.
O kur muziejininkai. Nesimato…..
Kontrimavicius yra. Daugiau kas bus…. Ne tas lygis gal kitiem….. Ar įsakymo nebuvo.